Pastaraisiais metais didėjusi žemės rinkos kaina pakoregavo žemės verčių žemėlapius, kuriais vadovaujantis nustatoma valstybinės žemės nuomos kaina. Nauji mokesčiai labiausiai papiktino miesto teritorijoje esančių sodų bendrijų gyventojus. Kai kurie sodininkai dėl šito kaltina rajono valdžią.
SODININKAI
IŠSAKĖ
NEPASITENKINIMĄ
„Rasos“ sodininkų bendrijos atstovė į redakciją atnešė žemės nuomos mokesčio deklaraciją. Už pustrečio hektaro bendro naudojimo plotą (individualių sodų sklypų plotai neįeina – B. R.) sodininkams šiemet reikia sumokėti beveik 1830 litų žemės nuomos mokesčio, tuo tarpu praėjusiais metais šis mokestis buvo penkeriopai mažesnis.
„Mes jaučiamės kaip antrarūšiai žmonės. Esame melžiami kaip kolūkio karvės. Mokesčiai didėja, tačiau niekas nepadeda. Važinėjame prastais keliais, kanalizacijos nėra“, – problemas vardijo į redakciją laišką atnešusi moteris.
Deklaracijos duomenys byloja, kad „Rasos“ bendrijos 2,5 hektaro ploto vertė siekia 609 tūkstančius litų. Sodininkų nuomone, jų žemė neverta nustatytos kainos.
„Žemė nedirbama. Į tą plotą įeina pakelės, pamiškės, apželdinti tvenkiniai“, – aiškino bendrijos interesus ginanti mažeikiškė.
KEITĖSI ŽEMĖS VERTĖ
Savivaldybės turto valdymo skyriaus vyresnioji specialistė Regina Raižienė informavo, kad keitėsi visos nuomojamos žemės vertė. Nors daugelyje teritorijų ji didėjo, tačiau kai kur – ir mažėjo. Panaši išliko tik žemės ūkio paskirties žemės vertė.
Labiausiai – nuo 8 iki 24 kartų – kilo miesto teritorijose esančių sodininkų bendrijų (jų yra 7 – B. R.) žemės vertės. Didėjo ir kai kurių miesto teritorijos namų valdų, komercinių sklypų vertės.
„Vyriausybė, matyt, siekia, kad žmonės kuo greičiau susitvarkytų žemės nuosavybės klausimus. Brango tik žemės nuoma, o žemės mokestis liko toks pat“, – teigė specialistė.
R. Raižienė stebėjosi, kad sodininkai kelia triukšmą. Padalinus deklaracijoje nurodytą sumą visiems sodininkams, vienam žemės naudotojui daugiau tektų mokėti iki 20 litų.
LEMIA RINKOS KAINOS
Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Zigmantas Šimkus paaiškino, kad skyriaus specialistai konkrečių sklypų rinkos kainą apskaičiuoja vadovaudamiesi Valstybės įmonės „Registrų centras“ pateiktais duomenimis. Įmonės darbuotojai masinį žemės vertinimą atliko, vadovaudamiesi registruotose žemės pirkimopardavimo sutartyse įrašytomis kainomis, pagal tai sudarė žemės verčių žemėlapius.
„Verčių žemėlapiuose atsispindi situacija iki 2008 m. gegužės mėnesio. Sodų sklypai, ypač miesto, pernai, užpernai buvo labai brangūs. Aukštos rinkos kainos sukėlė ir žemės vertes“, – teigė vedėjas.
Žemės verčių žemėlapiai dažniausiai koreguojami kasmet. Z. Šimkus sakė, kad, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos pokyčius, yra parengtas naujas verčių žemėlapio projektas. Jeigu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinis direktorius jį patvirtintų, vertės sumažėtų.
SUMAŽINTAS TARIFAS
Savivaldybės vyresnioji specialistė R. Raižienė pastebėjo, kad dėl pasikeitusių žemės nuomos mokesčių sodininkai neteisėtai kaltina rajono valdžią.
„Savivaldybės taryba tik nustato tarifus, mokėjimo terminus bei sprendžia, ką atleisti nuo mokesčio. Jo dydį lemia žemės rinkos vertės, nustatytos žemės verčių žemėlapiuose“, – paaiškino specialistė.
Anot R. Raižienės, Taryba stengėsi apsaugoti žemės nuomininkus nuo staigaus mokesčio šuolio, mažindama tarifus. Pavyzdžiui, šiemet mokesčio už valstybinės žemės nuomą sodų bendrijose tarifas yra 0,3 proc., arba penkis kartus mažesnis negu praėjusiais metais. „Nors žemės vertės ir didėjo, tačiau sumažinus tarifus, nuomos dydis keitėsi nedaug“, – patikino specialistė.
