Kol kas niekas nesiima įvardinti, kiek po struktūros tobulinimo rajono Žemėtvarkos skyriuje liks darbuotojų. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Žemėtvarkos skyriaus darbuotojai Naujuosius pasitinka nežinodami, ar kitų metų pavasarį turės darbą.
Žemėtvarkos skyriaus darbuotojai iš Nacionalinės žemės tarnybos gavo įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą. Kam bus pasiūlytos pareigos nuo kitų metų balandžio atsinaujinančioje tarnybos struktūroje, kol kas neaišku.
Tokia nežinomybė kaitina aistras, kelia paniką dėl ateities.
Pasikeitė pavaldumas
Nuo praėjusių metų liepos mėnesio visus žemės reikalus – tiek mieste, tiek kaime – tvarko Nacionalinė žemės tarnyba. Mūsų rajone – šios tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyrius. Iki liepos 1 dienos su žeme susijusius sprendimus priiminėjo apskričių viršininkai.
Naujieji Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai buvo suformuoti buvusių apskričių viršininkų administracijų Žemės tvarkymo departamentų padalinių pagrindu.
Pertvarkant žemės administravimo sistemą buvo sumažinta darbuotojų. Mūsų rajono Žemėtvarkos skyriuje atleisti trys žmonės, nors įspėjimus buvo gavę visi.
Antras išbandymas
Žemėtvarkos skyriaus darbuotojai dar prisimena prieš pusantrų metų vykusią pertvarką. Ne vienam iš jų antrą kartą tenka išgyventi panašią situaciją.
„Nejaučiame jokių švenčių, kai ateitis neaiški. Galbūt teks papildyti bedarbių būrį, jei būsime atleisti. Šiaip jau be nieko struktūra nekeičiama. Vis tiek bus siekiama taupymo. O tai įmanoma arba mažinant etatus, arba – atlyginimus“, – savo išgyvenimais prieš Kalėdas dalijosi kai kurie pakalbinti, bet nenorėję prisistatyti skyriaus darbuotojai.
Skyriaus vedėjas Zigmantas Šimkus, beje, ir pats gavęs įspėjimo pranešimą, sako puikiai suprantąs darbuotojus. Tačiau jis turi vilties, kad Mažeikiuose nebus drastiškai užsimota sumažinti etatų.
„Sunku spėlioti, kaip bus. Dabar skaičiuojama, analizuojama, manau, kad Nacionalinė žemės tarnyba atsižvelgs į kiekvieno rajono situaciją“, – samprotavo vedėjas.
Bus teikiami siūlymai
Nacionalinė žemės tarnyba šykščiai kalba apie būsimus pokyčius.
„Vykstantys procesai yra natūralus reformos, kuri įvyko 2010 metų liepos 1 dieną, tęsinys. Tą dieną buvo patvirtinta atnaujinta tarnybos struktūra, kuomet ir buvo numatyti dabar vykstantys pokyčiai“, – lakoniškai „Santarvei“ aiškino šios tarnybos atstovė spaudai Aušra Pociūtė.
Jos teigimu, šiuo metu vyksta planiniai pasirengimo pereiti prie atsinaujinusios tarnybos struktūros, kuri įsigalios 2012 metų balandžio 2 dieną, darbai. Vykdant juos yra persvarstomos darbuotojų funkcijos, veiklos sritys, sprendžiama, kaip optimizuoti darbą.
„Kai pasirengimo darbai bus baigti, specialistams bus teikiami siūlymai užimti pareigas atnaujintoje Nacionalinės žemės tarnybos struktūroje. Pabrėžiame, kad atnaujinama visa tarnybos struktūra, o ne atskiri teritoriniai padaliniai. Vykdant struktūros tobulinimą teritorinių skyrių skaičius nemažės“, – patikino pašnekovė.
Tikslas – pagerinti paslaugas
A. Pociūtės aiškinimu, reforma yra įgyvendinama siekiant pagerinti žemėtvarkos administravimo sistemą, kad specialistai galėtų efektyviau atlikti savo funkcijas. Pasibaigus persitvarkymo darbams, pokyčius turėtų pajusti ir asmenys, besikreipiantys į tarnybą, kadangi atnaujintos struktūros įgyvendinimas turėtų pagreitinti sprendimų priėmimo procesą ir užtikrinti kokybišką aptarnavimą.
Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Z. Šimkus pastebėjo, kad iš tikrųjų po 2010 metais įvykusios reformos, kada skyrius tapo Nacionalinės žemės tarnybos padaliniu, mažiau liko biurokratizmo, daugiau galimybių greičiau padėti žmonėms, nes skyrių vedėjams suteikta daugiau teisių. Pavyzdžiui, jie gali priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, parduoti, išnuomoti valstybinės žemės sklypus, tvirtinti žemėtvarkos planavimo dokumentus ir pan.
Z. Šimkus nemano, kad ir kitais metais optimizuojant veiklą paslaugų kokybė nukentės.
„Tik kartais darbai stringa dėl didelio darbo krūvio. Kai skyrius tapo Nacionalinės žemės tarnybos padaliniu, jų tikrai nesumažėjo“, – lygino pašnekovas.
Daugėja matavimų
Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Z. Šimkus informavo, kad žemės grąžinimas rajone eina prie pabaigos. Kaimo teritorijoje likusios kokios aštuonios bylos, mieste šiek tiek daugiau – daugelis bylų įstrigusios dėl teisinių ginčų.
„Žemės grąžinimas pagal darbų apimtis užimą kokią aštuntą devintą vietą. Pagrindiniai darbai – geodeziniai matavimai. Per metus jų padaugėjo apie tūkstančiu“, – akcentavo vedėjas.
Tokia situacija susijusi ir su dideliu valstybinės žemės pirkimu. Praėjusiais metais dėl tokių sandorių rajone valstybės biudžetas papildytas daugiau nei dviem milijonais litų.
Daugėja detaliųjų planų, formuojant sklypus reikalingas geodezinis matavimas. Be to, kitais metais prasidės miškų pardavimo aukcionai. Tad darbų žemėtvarkininkams nemažėja. Etatų mažinimas, anot vedėjo, jų nepaspartintų.
Reformas išgyveno ir daugiau institucijų
Pastaraisiais metais struktūros pakeitimų neišvengė ir daugiau Mažeikiuose įsikūrusių institucijų, jų darbuotojams teko patirti baimių dėl galimo atleidimo.
Nuo praėjusių metų spalio 1osios Registrų centro Mažeikių filialas sujungtas su Telšių filialu ir tapo jo padaliniu. Siūlymą tęsti darbą analogiškose pareigose Mažeikių skyriuje iš 46 darbuotojų gavo ne visi – tik 41. Darbo dėl reorganizacijos neteko ir filialo vadovas Alfonsas Pakamanis.
Į Telšius buvo perkelta ir Juridinių asmenų registravimo skyriaus darbo vieta.
Nuo spalio mėnesio organizaciniai ir struktūriniai pokyčiai vyko ir Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, po kurių siūlymų tęsti darbą sulaukė ne visi darbuotojai.
Dar anksčiau etatų mažinimas neaplenkė ir Mažeikių darbo biržos darbuotojų, ši tapo Plungės darbo biržos padaliniu.
Šių institucijų atstovai nelinkę komentuoti, kaip reformos atsiliepė darbuotojams ir klientams.
