Vaikai peršalimo ligomis serga dažniau negu suaugusieji. Pasak medikų, šiuo metu didelio pavojaus dėl vaikų susirgimo peršalimo ligomis nėra, bet kad vaikas būtų atsparesnis ir kad susirgęs greičiau pasveiktų, reikia stiprinti jo organizmą.
NERENKITE PER ŠILTAI
Dažniausi vaikų negalavimui atšalus orams yra nosiaryklės uždegimai, tonzilitai (anginos), sinusitai (sloga), rudenį daugiau sergama bronchitu. Gripas dažniausiai pasireiškia vasario pabaigoje.
Gydytoja pediatrė Audra Lasinskienė pastebėjo, kad peršalimo ligomis dažniau serga lopšelius-darželius lankantys vaikai. Nors ir keista, mažiau serga tie, kurie dienas leidžia žaisdami lauke, kuo ilgiau būnantys gryname ore.
Gydytoja sako, kad daugiausia serga persistengiančių vaiką šiltai aprengti mamų atžalos. Blogai, pasak jos, kad, esant bet kokiai temperatūrai, tiek rudenį, tiek žiemą, vaikas rengiamas vienodai. Vaikus gydytoja pataria nuo mažens grūdinti: taip sustiprinsite jų imuninę sistemą.
NAMUOSE – IKI TRIJŲ DIENŲ
„Kol vaikas guli, nejuda – rengti reikia vienu sluoksniu daugiau negu pats rengiasi, o jeigu bėgioja – vienu sluoksniu mažiau“, – tokios aukso taisyklės pataria laikytis gydytoja A. Lasinskienė. Pastebėjus pirmuosius peršalimo ligos simptomus, reikia nedelsiant pradėti juos gydyti.
Gydytoja akcentavo, kad iki trijų dienų galima gydytis naminėmis priemonėmis, o jei po to liga nepraeina, jau reikia kreiptis į gydytoją.
Gydymo procedūros vaikui neturi būti nemalonios, nes bus neefektyvios. Blogos emocijos, anot pediatrės, sumažina gydymo poveikį perpus.
GERKITE SULTIS IR ARBATAS
Viena efektyviausių priemonių užkirsti kelią peršalimo ligoms yra vitaminai, kadangi žiemą jų ypač trūksta. Gydytoja pataria vartoti daržovių sultis. Vaikus galima girdyti 1 stiklinės morkų ir 2/3 stiklinės špinatų sulčių mišiniu, sveika gerti ir 1 stiklinės morkų, 2/3 burokėlių bei 1/3 stiklinės agurkų sulčių mišinį, efektyvus yra 1 stiklinės morkų, pusės stiklinės salierų bei 1/3 stiklinės ridikėlių sulčių mišinys.
Peršalusiam vaikui naudingos ir karštos arbatos. Du valgomuosius šaukštus ramunėlių žiedų bei erškėtuogių lygių dalių mišinį užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens, 15 minučių palaukite, po to perkoškite ir duokite vaikui po pusę stiklinės 3–4 kartus per dieną.
Labai naudinga vaiko kojas ir rankas iki alkūnių pamirkyti karštoje vonelėje, kuri tonizuoja visą organizmą ir pagerina nosiaryklės kraujotaką. Procedūros trukmė – 15 minučių. Tada kojos sausai nušluostomos ir apmaunamos vilnonėmis kojinėmis.
Pastebėjus pirmuosius slogos požymius, reikia pradėti skalauti nosį sūriu vandeniu.
KŪDIKĮ GERIAU NEŠIOTI
Sunegalavus kūdikiui, pirmiausia reikia pasirūpinti jo kambario švara: valyti drėgnu būdu, šluostyti dulkes, kambarį vėdinti. Reikia neleisti mažyliui suprakaituoti, o jei vis dėlto taip atsitiko, būtina jį perrengti.
Kūdikį reikia dažnai nešioti, nes būnant vertikalioje padėtyje jam lengviau kvėpuoti. Gydoma tik gydytojo paskirtais vaistais. Kai kurie kūno temperatūrą mažinantys vaistai dabar būna sirupo pavidalo, todėl mažyliai juos noriai geria. Nelabai skanius vaistus galima paskaninti saldžiu vandeniu.
Į nosį lašinamą skystį reikia pašildyti iki 30–35 laipsnių. Įlašinus į dešiniąją šnervę, vaiko galvą pasukite į dešinę, ir atvirkščiai.
Panaudotą pipetę reikia pavirinti. Vaiko viršutinę lūpytę reikėtų patepti vazelinu, kad jos nedirgintų iš nosies besiskiriančios gleivės.
KOSULYS – LIGOS PRIEŽASTIS
Dar vienas peršalimo požymis – kosulys. Jo priežasčių gali būti daug – pradedant paprasčiausia sloga ir baigiant astma ar plaučių uždegimu.
Vien iš kosulio diagnozė nenustatoma, kadangi kiekvienai ligai būdingas kitoks kosulys. Gydytoja pataria įsiklausyti į vaiko kosulį, kadangi tai padės nuspręsti, kokių priemonių imtis.
Pats paprasčiausias – sausas kosulys su slogos simptomais. Sergant sloga, sausą kosulį gali sukelti nosies ir sinusų išskyros, kurios nuteka į gerklę ir ją erzina. Kad toks kosulys vaiko nekamuotų, patalpos turi būti pakankamai drėgnos, duokite jam daug gerti, į nosį lašinkite kvėpavimą lengvinančius vaistus.
Jeigu vaiko kosulys primena šuns lojimą, arba yra dusinantis ir švokščiantis, būtina kreiptis į gydytoją. Pavojingas yra ir stiprus, nepaliaujamas, dusinantis kosulys sunkiai „gaudant“ orą, arba nuolatinis sausas ar švokščiantis kosulys. Tai taip pat gali būti rimtos ligos priežastis, tad jums vėlgi prireiks gydytojo pagalbos.
GRŪDINKITE VAIKUS NUO MAŽENS
Esant kosuliui, gydytojai pataria gerti kuo daugiau skysčių: vandens, sulčių, kitų gėrimų, suskystinančių gleives ir padedančių lengviau atsikosėti. Gerklės spazmus padės atpalaiduoti šilta arbata su medumi arba vištienos sultinys.
Kad palengvėtų išskyrų nutekėjimas, gydytoja pataria vaiką paguldyti taip, kad jo galva būtų aukščiau.
Gerklės gleivinę padengia ir numalšina jos kutenimą cukrus, tad pravartu čiulpti ledinukus.
Kosuliui palengvinti tinka ir gerai žinomos liaudiškos priemonės. Labai pravartu daryti inhaliacijas su vaistingųjų augalų eteriniais aliejais, vaistažolių nuovirais. Galima pakvėpuoti stipraus jūros druskos tirpalo garais.
Prieš naktį rekomenduojama ligonio krūtinę patepti šildomaisiais tepalais su eteriniais aliejais. Jie dvigubai naudingi: dirgina odos receptorius ir palengvina kvėpavimą, o nuo kūno šilumos garuojantys eteriniai aliejai dezinfekuoja kvėpavimo takus ir gerina atsikosėjimą.
Visų šių priemonių neprireiks, jei vaikai, pasak gydytojos A. Lasinskienės, kuo daugiau kvėpuos grynu oru ir nuo mažens bus tinkamai grūdinami.
Eltos nuotr.
