Mažeikių rajone veikiančių dviejų nevyriausybinių organizacijų „Būk su manimi“ ir „Dirbinyčia“ vadovės Jolita Butkienė ir Almantė Karpienė dalyvavo dvi dienas Belgijoje vykusiame tarptautinio projekto baigiamajame renginyje.
Abiejų organizacijų siekis – nelengvas, nesibaigiantis ir suprantamas ne visiems žmonėms: kad kuo mažiau tekstilės atliekų patektų į aplinką.
Mažeikiškės džiaugiasi Lietuvos socialinio verslo asociacijos (LISVA) suteikta galimybe dalyvauti tarptautinio projekto apibendrinimo renginyje ir pasisemti naujų žinių, sužinoti, kaip gyvuoja, kokias problemas sprendžia jų kolegos ir bendraminčiai kitose Europos šalyse.
Veikla plati ir nelengva
Socialinės įmonės „Būk su manimi“ ir „Dirbinyčia“ buvusioje Ruzgų mokykloje įkūrė dirbtuvių namus, kuriuose iš antrinių žaliavų gimsta nauji gaminiai.
Abiejų organizacijų vadovės ir savanoriai ne tik puoselėja viziją apie gamtą be tekstilės atliekų, bet ir kaip įmanydami stengiasi ją įgyvendinti: Mažeikių rajono gyventojai savo drabužius, avalynę, galanteriją, namų tekstilę gali atnešti į „Būk su manimi“ tekstilės konteinerius arba daiktų atiduotuvę.
Visa tai, ką žmonės atneša, išrūšiuojama, jei reikia, sudaromi drabužių, avalynės, indų rinkiniai nelaimių ištiktiems arba sunkiai besiverčiantiems žmonėms. Dalis drabužių už simbolinę kainą parduodama toje pačioje atiduotuvėje. Kiti – skalbiami, taisomi. Iš dar kitos tekstilės siuvami nauji gaminiai, karpomos pramonei tinkančios pašluostės.
Žodžiu, visais įmanomais būdais bandoma sumažinti į bendruosius atliekų konteinerius patenkančios tekstilės kiekį.
Abi organizacijos vienija 25 įvairaus amžiaus savanorius, padedančius įgyvendinti tikslą, kad kiekvienas naudotas daiktas, praradęs pirminę paskirtį, atgimtų kitu pavidalu – prijuoste, pirkinių maišeliu, pašluoste, kilimėliu ir pan.
Buvo lietuvių delegacijos narės
„Būk su manimi“ ir „Dirbinyčia“ yra LISVA narės, tad liepos pradžioje J. Butkienė bei A. Karpienė, kaip LISVA delegacijos narės, lankėsi Briuselyje. Ten dvi dienas vyko partnerystės, sudarytos siekiant taikaus bendruomenių, priimančių ukrainiečius ES šalyse, įgalinimo projekto „P-E-A-C-E’22“ renginiai.
Juose dalyvavusios organizacijos pristatė savo iniciatyvas, skirtas ukrainiečių diasporai, migrantams, pabėgėliams ir jų bendruomenėms bei bendruomenėms, įsikūrusioms juos priimančioms ES šalyse narėse.
Kalbėta ir apie projektus, programas ir iniciatyvas, kuriančias vertę ir pokyčius bendruomenėms ir visuomenei, diskutuota, dalytasi sėkmės istorijomis apie socialinės ekonomikos organizacijas, kurios aktyviai skatina taikesnę visuomenę, įtraukdamos bendruomenes, ieškodamos bendrų sprendimų ir suteikdamos socialinių bei ekonominių galių labiausiai pažeidžiamų asmenų grupėms.
Pasitikrino kuria linkme žengia
Pasak A. Karpienės, LISVA siekia, kad Lietuvoje, ypač jos regionuose veikiantys socialiniai verslai būtų labiau matomi ir žinomi, kad žmonės ir įvairios organizacijos pirktų jų produktus ir paslaugas, o verslai gautų pajamų ir įgytų galimybių plėsti savo teikiamų paslaugų spektrą, produktų liniją ir galėtų daryti kuo didesnį poveikį.
„LISVA mato prasmę tame, ką mes darome, palaiko ir tą palaikymą išreiškia per tai, kad kviečia dalyvauti projektuose. Žodžiu, asociacija stengiasi mus įtraukti, kad nebūtume savo veikloje vienos“, – kalbėjo „Dirbinyčios“ vadovė.
Abi „Santarvės“ pašnekovės tikino, kad dalyvavimas projekto renginiuose Briuselyje joms buvo būdas pasitikrinti, ar teisingu keliu eina jų tvarumo, žiedinės ekonomikos srityje besisukančios socialinės įmonės.
„Parsivežėme įvairių organizacijų, dirbančių tvarumo, žaliosios ekonomikos srityje, kontaktų. Dabar turime atlikti tam tikrus „namų darbus“ ir netrukus priminsime joms, kad buvome susitikę, kas mes esame ir ką galime pasiūlyti“, – kalbėjo J. Butkienė.
Ji pridūrė, kad užsienyje labai skaičiuojamas kiekvienos veiklos, o tuo labiau socialinio verslo poveikis bendruomenei, visuomenei. Ką padarei, kaip pamatuosi, su kuo palyginsi, iš kur žinai, kad tavo veikla daro poveikį, – tokie klausimai keliami pirmiausia. O jau tik tada kalbama apie visus kitus dalykus.
„Būk su manimi“ ir „Dirbinyčia“ – nors ir yra mažos, Lietuvos pakrašty esančio rajono socialinio verslo organizacijos, savo veiklos poveikį visuomenei ir bendruomenėms matuoja tonomis išrūšiuotos, antram gyvenimui prikeltos tekstilės. Skaičiuoja jį ir į veiklą įtrauktais, užimtumo ir savirealizacijos per savanorystę įgijusiais žmonėmis.
