Žiogaičių problemos dėl vandens nesibaigė

Gyventojai dėl savo bėdų kaltina valdininkus, šie – gyventojus.

Žiogaičių kaimo gyventojų problemos ir iškasus vandens surinkimo griovį nesibaigė. Per atlydį sodybos skendi vandenyje, o spustelėjus šalčiui atsiduria ledo gniaužtuose.
Gyventojai kritikos strėles nusitaikė į valdininkus – neva jie netinkamai atliko pagalbos darbus. Pastarieji kaltina gyventojus – esą jie neprižiūrėję griovio.

PROBLEMĄ BANDYTA SPRĘSTI
Apie Žiogaičių kaimo problemas „Santarvė“ rašė dar pernai, lapkričio pabaigoje.
Apsilankę kaime užfiksavome vandenyje skęstančius namus, ūkinius pastatus. Žmonės pasakojo nebegalį naudotis šuliniais, patalpose įrengtais tualetais. Į tokią situaciją gyventojai buvo patekę ir po pavasario polaidžio.
Kai žmonės dėl savo bėdos kreipėsi į Savivaldybę, jiems buvo bandyta padėti. Bene rugsėjo mėnesį buvo sutvarkyta Dainoros ir Petrikų sodyboje „užlūžusi“ melioracijos sistemos dalis. Liudai ir Liudui Petkams sutikus (teko kasti jų žemę) buvo pakeista dalis vamzdyno, tikėtasi, kad juo vanduo subėgs į drenažo šulinį. Tam 30 tūkstančių litų skirta iš Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervinio fondo.
Tačiau ši pagalba problemos ne tik neišsprendė, bet dar labiau paaštrino, nes, pajudinus sistemą, atsivėrė kitos bėdos. Po smarkaus lietaus vandens susikaupdavo tiek, kad šulinys nebespėjo jo „sugerti“ ir bala tyvuliavo ne tik Petrikų sodyboje – dar daugiau bėdų vanduo pridarė kaimynams.
Ir vėl žmonės ėmė atakuoti seniūniją, Savivaldybę. Jų atstovai kūrė gelbėjimo planus. Lapkričio pabaigoje buvo iškastas 250 metrų ilgio griovys, tikėtasi, kad į jį subėgs paviršinis vanduo ir gyvenvietė bus išgelbėta iš vandens.

PO TOKIŲ DARBŲ PADAUGĖJO
Žiogaičių kaimo gyventojai ramybe džiaugėsi neilgai.
„Kai pašalo, vanduo į griovį nebebėga. Vyras pramušė griovio pradžios ledus, po juo vanduo neužšalęs, tačiau kodėl jis nesurenka vandens iš apsemtų plotų, nesuprantame“, – svarstė Dainora Petrikienė.
Gyventojai bandė spėlioti, kas dėl šito kaltas. Vieni spėjo, kad griovys per seklus, kitas – kad nėra nuolydžio, dar kitiems atrodė, jog reikėjo padaryti pylimą ar kitaip apsaugoti sodybas nuo vandens antplūdžio.
„Su guminiais batais jau nebeišbrendu, anksčiau išvažiuodavau automobiliu, tačiau vanduo kažką bus apsėmęs, mašina nebeužsiveda, – kaip reikės išbristi? Juk ir į darbą reikia, ir vaikus į mokyklą vežti“, – garsiai svarstė laiškininkė Genutė Čepauskienė.
Vieni gyventojai džiaugiasi, kad Savivaldybės neetatinis vicemeras Jonas Siminkevičius, seniūnas Vidmantas Kesminas, į kuriuos jie kreipiasi pagalbos, operatyviai reaguoja – važiuoja į vietą, aiškinasi, siunčia pagalbą. Tačiau yra ir besišaipančių dėl neišmanymo.
„Už griovio iškasimą sumokėta dešimt tūkstančių litų, trisdešimt tūkstančių – dar anksčiau. Jei kas mums būtų atidavęs tuos pinigus, daugiau būtume padarę. Ir galbūt dabar neskęstume“, – replikavo Liuda Petkienė, Vincas Šiaulys ir kiti kaimo gyventojai.

KALTI GYVENTOJAI
Mažeikių apylinkės seniūnas Vidmantas Kesminas prisipažino, kad naktimis nemiega dėl Žiogaičių problemos.
„Man gaila tų žmonių, bet nežinau, kaip padėti. Tačiau ir jie patys turėtų pajudėti. Geriausia atsistoti ant kelio ir boikotuoti“, – į gyventojų daržą akmenuką metė seniūnas.
Seniūnas Žiogaičiuose lankėsi, kai buvo atlydys, ir lyg nujausdamas apie tykantį pavojų žmonėms patarė iš griovio išvalyti sniegą.
„Susidarė putra, vėliau ji užšalo, pasidengė ledas, ir vanduo nebegali grioviu bėgti. Jeigu kiekvienas gyventojas, į kurio sodybą veržiasi vanduo, po penkis metrus to griovio išvalytų, problemos neliktų“, – įsitikinęs seniūnas.
Savivaldos atstovai vakar dar kartą bandė padėti Žiogaičių kaimui. Buvo pasamdytas ekskavatorius, darbininkai. Išvalyta griovio dalis, išlyginti šlaitai bei atlikti kiti būtiniausi darbai.
„Negalime visada lėkti kaip ugniagesiai. Gyventojų žemėje yra tas griovys, jie turi patys jį prižiūrėti“, – teigė vicemeras J. Siminkevičius.
Žiogaičių kaimo gyventojai iš dalies sutinka su pastabomis. „Santarvę“ jie tikino, kad bandę laužti ledus, valyti griovį, tačiau rezultato nepavyko pasiekti.
„Kur tokius ledus su kastuvu iškasi. Ar proto turi?“– replikavo L. Petkienė.

LAUKIA MELIORACIJOS REKONSTRUKCIJOS
Žiogaičių kaimo gyventojai, kalbėdami su „Santarve“, kaip panacėją nuo savo bėdos minėjo melioraciją. Anot jų, vanduo į gyvenvietę plūsta iš laukų, nes nebeveikia senos melioracijos sistemos. Gyventojų viltis bus pasėję patys valdininkai, tikinę, kad, įgyvendinus melioracijos rekonstrukcijos projektą, gyvenvietė vandenyje nebeskęs.
Žiogaičių kaimo gyventojai jau gyvena laukimu – esą ir J. Siminkevičius, ir V. Kesminas teigę, kad melioracijos rekonstrukcijos jie sulauks dar šiemet.
Žemės ūkio skyriaus vedėjas Rimantas Gramas neskuba nudžiuginti žiogaitiškių. Žemės ūkio ministerija dar neatsiuntė įsakymo, kuriuo patvirtinamos rajonui melioracijai skirtos lėšos. Kai jos bus žinomos, bus sudaryta komisija, kuri ir spręs, kokius rekonstrukcijos projektus įgyvendinti.
„Jeigu aš būsiu komisijoje, pasisakysiu už Žiogaičių projektą“, – patikino pašnekovas.
R. Gramas paaiškino, kad rekonstrukcija bus daroma žemės ūkio paskirties žemėje, ir gyvenvietės nuo potvynio ji neišgelbės.
„Be to, rekonstrukcija būtų atliekama dalimis, ne iš karto šiemet. Projekto vertė 360 tūkstančių litų, tuo tarpu iš viso rajonui turėtų būti skirta apie 400 tūkstančių. Problemų yra ir kitur, negalime visko vienam projektui atiduoti“, – pridūrė vedėjas.

IŠGELBĖTŲ LIETAUS KANALIZACIJA
Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas, kuruojantis melioraciją, Konstatinas Šakys dar pernai rudenį „Santarvei“ teigė, kad melioracija skirta žemės ūkio paskirties žemei – kad pievų, pasėlių neapsemtų vanduo, o gyvenvietei reikalinga lietaus kanalizacija.
Kad, be melioracijos, reikalingi ir kiti Žiogaičių gelbėjimo būdai, vakar jau teigė ir vicemeras J. Siminkevičius. Jis buvo pasiruošęs eiti pas Savivaldybės administracijos direktorių Bronių Kryžių ir jam išdėstyti savo pastebėjimus bei siūlymus.
Vicemero nuomone, tikslinga sudaryti komisiją, kuri įvertintų situaciją Žiogaičiuose ir pasiūlytų sprendimo būdus.
„Tektų prisidėti ir Savivaldybei“, – lakoniškai atsakė vicemeras, pasiteiravus apie finansavimo šaltinius.

VADOVAUJASI STRATEGIJA
Vieni valdininkai imasi konkrečiais veiksmais padėti Žiogaičių kaimui, kiti siūlo gelbėtis patiems.
„Pati bendruomenė ar Savivaldybė, ar dar kažkas turi ieškoti lėšų ir pasidaryti lietaus nuotekų kanalizaciją. Gal Europa gali padėti?“ – svarstė Žemės ūkio skyriaus specialistas K. Šakys.
Pasinaudoti europine parama patarė ir šio skyriaus vedėjas R. Gramas.
Savivaldybės projektų valdymo skyriaus vedėja Dalia Grygolaitienė informavo, kad bent regioninio planavimo būdu, t.y. per Savivaldybės projektus gauti lėšų gyvenvietei melioruoti iš Europos Sąjungos nėra galimybių. Vedėja patarė dėl tokios paramos kreipti į Vietos veiklos grupę.
Rajono kaimui atnaujinti iš europinės LEADER programos skirta 5,7 milijono litų. Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupės projekto vadovė Donata Kiudulaitė paaiškino, kad šios lėšos gali būti panaudotos pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą strategiją, kurią parengė Vietos veiklos grupė.
Pašnekovė prisiminė, kaip atsakingai buvo ruošiama ta strategija, grupės vadovė važinėjo po seniūnijas, su bendruomenėmis derino poreikius.
„Strategijoje yra numatyta lėšas skirti vandenvalai, vandentvarkai, tačiau į ją neįrašyta melioracija. Pritrūko tokio žodelio. Gyventojai tada nepareiškė tokio poreikio“, – situaciją komentavo pašnekovė.
Projekto vadovė prisiminė, kad dėl galimybės rašyti projektą ir gauti finansavimą gyvenvietei nusausinti kreipėsi Gyvuolių kaimo bendruomenė. Mažeikiškiai siuntė paklausimą į Žemės ūkio ministeriją, Nacionalinę mokėjimo agentūrą, tačiau atsakymas buvo toks pat – melioravimo darbai strategijoje nenumatyti.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Kai kurių sodybų be ilgų batų pasiekti neįmanoma.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto