Žmogaus sėkmė priklauso nuo miesto sėkmės

Dar šiais metais Mažeikiuose turėtų įvykti Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute gimusi, uostamiesčio gyventojų bei svečių priimta ir pamilta patyriminės istorinės ekskursijos „Migrantas“ premjera.
O iki tol, kol tai įvyks, papasakosime keleto kadaise į Mažeikius migravusių, čia prigijusių ir pasilikusių žmonių istorijas.
„Santarvės“ pašnekovas – dvidešimt penkerius metus Mažeikius savo namais vadinantis verslininkas, visuomenininkas Linas Bodendorf.

Gimtasis miestas – Jonava

Iš lotynų kalbos kildinamo žodžio migrantas reikšmė – asmuo, persikėlęs iš vienos vietos į kitą. O emigrantas – asmuo, kuris dėl politinių, ekonominių, religinių ar kitų motyvų savanoriškai ar priverstinai išsikėlė gyventi į kitą šalį.
Išeitų taip, kad dažnai išgirstamas pasakymas „meilės emigrantas“, kai kalbama apie žmones, kurie dėl meilės iš vieno Lietuvos kampelio persikelia gyventi į kitą, nėra teisingas.

„Santarvės“ pašnekovas L. Bodendorf gimė Panevėžyje, bet 18 savo gyvenimo metų – vaikystę, paauglystę – praleido Jonavoje. Tada buvo studijų metai LCC tarptautiniame universitete iš pradžių Panevėžyje, o paskui Klaipėdoje. Buvo studentų mainų programos, kuriose dalyvaudamas jis turėjo galimybę mokytis ir kurį laiką pagyventi Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Po studijų buvo kitas etapas – pirmosios darbo patirtys, asmeninio gyvenimo kūrimas Klaipėdoje.

Gyventi – įsišaknyti lyg medžiui

O dabar pašnekovas skaičiuoja savo 25-uosius gyvenimo Mažeikiuose metus ir drąsiai sako, kad čia yra jo namai.
„Žmogus turi įsišaknyti kaip medis. Yra žmonių, kurie čia gyvena trisdešimt ir daugiau metų, sukūrė šeimas, turi namus, sodus, sklypus, garažus ir paskambinę sako: „Linai, noriu viską parduoti ir važiuoti į savo gimtąjį kraštą.“

Vadinasi, žmogus čia buvo, kūrė gyvenimą, bet neįsišaknijo. Augalų yra tokių, kuriuos pasodina į žemę, bet jų šaknys paviršiuje, juos lengva išrauti. O kiti šaknis įleidžia giliai. Lygiai taip pat ir žmonės – vieni prigyja, įsišaknija, o kiti ne“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis savęs dabar jau neįsivaizduoja gyvenančio kitur.

Į Mažeikius atvyko dirbti

Jei žmones, atvykusius gyventi į Mažeikius, reikėtų skirstyti į kategorijas, L. Bodendorf patektų į „darbo migrantų“ kategoriją.
Pašnekovas 2000 metais gavo pasiūlymą dirbti tuometėje „Mažeikių naftoje“, kai įmonę nupirko amerikiečių bendrovė „Williams“.

Tuo metu pašnekovas gyveno Klaipėdoje, buvo vedęs, baigęs LCC universitetą ir po studijų dirbo įvairiose įmonėse. Universiteto skelbimų lentoje paskelbta, kad „Mažeikių nafta“ ieško darbuotojų, mokančių anglų kalbą. Pirmiausia darbą įmonės personalo skyriuje gavo jo žmona.

„Gal po mėnesio sulaukiau klausimo-pasiūlymo, kad gal ir man būtų įdomu dirbti „Mažeikių naftoje“. Jiems reikėjo žmogaus, kuris marketingo skyriuje dirbtų vertėju ir gebėtų administruoti, sekretoriauti. Po pokalbio dėl darbo man pasakė, kad būti vertėju esu per geras ir kad man duos administruoti sutartis su pasauline dujų ir naftos gavybos bendrove „BP“, koordinuoti produkcijos nuvežimą į terminalus, tanklaivių užsakymą ir panašiai. Sutikau dirbti. Alga buvo triskart didesnė, nei uždirbau Klaipėdoje“, – prisiminė L. Bodendorf.

Pirmasis įspūdis buvo nekoks

Vis dėlto, vizitas į Mažeikius dėl darbo naftos perdirbimo gamykloje nebuvo Lino pirmasis atvykimas į Mažeikius. Tik baigęs universitetą jis įsidarbino kompiuteriais prekiavusioje ir jų priežiūros paslaugas teikusioje įmonėje. Pirmąjį gyvenime kompiuterį jis pardavė „Minijos naftai“, antrąjį – „Mažeikių naftai“.

„Kai tą kompiuterį reikėjo atvežti į gamyklą, kinkos drebėjo. Buvau jaunas, turėjau susitikti su įmonėje dirbančiais inžinieriais. Tiesą sakant, apie kompiuterius išmaniau tiek, kiek su jais man buvo tekę rašyti darbus studijuojant. Galvojau, kad kai gamyklos inžinieriai

Pasikeitė supratimas ir požiūris

Įgyvendino įvairių iniciatyvų

Yra, kur augti ir plėstis

„Migrantas“ debiutuos šiemet