Žmogaus teisių dieną – forumas apie įvairovių Lietuvą Europoje

Virtualiai vykusio forumo metu buvo gvildenama daugybė temų,
susijusių su žmogaus teisėmis.

Kasmet gruodžio 10-ąją yra minima Žmogaus teisių diena.
Lietuvoje žmogaus teisės saugomos remiantis Jungtinių Tautų Visuotine žmogaus teisių deklaracija, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Mūsų šalies aktualijos ir problemos žmogaus teisių tema ketvirtadienį buvo gvildenamos virtualiame forume.

Kasmet rengiamas forumas

1848 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų organizacijos Generalinė Asamblėja priėmė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Tai buvo pirmasis istorijoje tarptautinis dokumentas, visuotinai pripažįstantis, kad visi žmonės nuo pat gimimo turi vienodas teises ir laisves. Pažymėdamos šį įvykį žmogaus teisių istorijoje, Jungtinės Tautos gruodžio 10-tąją paskelbė Žmogaus teisių diena.
Lietuvoje trečius metus iš eilės šią dieną vyksta Nacionalinis žmogaus teisių forumas. Jo metu visuomenė kviečiama diskutuoti apie esamą situaciją ir tai, ką galima padaryti, kad Lietuvoje būtų gera gyventi visų tautybių, rasių, tikėjimų, lyčių, socialinių padėčių, įsitikinimų ar pažiūrų žmonėms – visiems.
Šiemet dėl karantino virtualiai vykęs forumas buvo dedikuotas 70-osioms Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos metinėms. Forumo šūkis skelbė – „Įvairovių Lietuva Europoje“.

Temos, atspindinčios aktualijas

Nacionalinis žmogaus teisių forumas yra unikalus reiškinys, bendrai temai gvildenti suvienijantis akademinę, valstybinio ir nevyriausybinio sektoriaus bei tarptautinę bendruomenes ir pritraukiantis būrį klausytojų.
Šiemet forume aptartos tokios temos kaip žmogaus teisių vieta Lietuvos politikoje. Kalbėta apie koronaviruso pandemijos poveikį visuomenės psichikos sveikatai ir švietimui, tėčių įsitraukimą į ankstyvą vaikų gyvenimą. Savo sričių ekspertai dalijosi įžvalgomis apie efektyvų atsaką į neapykantos nusikaltimus. Aptarti žmogaus teisių pažeidimai Baltarusijoje, lyčių lygybė, duomenų apsauga, teisė į privatumą.

Žmogaus teisės – visų bendras reikalas

Į forumo dalyvius ir žiūrovus kreipėsi Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Jos nuomone, žmogaus teisių tema Lietuvoje vis dar neretai yra suvokiama kaip kažkam kitam, bet ne man aktuali tema.
„Mama, auginanti autizmo spektro sutrikimą turintį vaiką. Emigrantai, išvykę iš Lietuvos, nes neapsikentė valdininkų cinizmo. Moterys, patiriančios smurtą šeimoje. Vieniši tėvai, auginantys neįgalius vaikus. Vienas kitą mylintys žmonės, kurie dėl valstybės nelankstumo negali įteisinti savo santykių. Lietuvos piliečiai, kurie negali asmens dokumente savo vardo įrašyti taip, kaip juos pavadino tėvai. Žmogaus teisės nėra kažkieno kito problema. Tai visų mūsų bendras reikalas ir labai svarbu tai spręsti kartu“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
V. Čmilytė-Nielsen patikino, kad šioje Seimo kadencijoje dirba daug žmonių, suprantančių šią problemą ir pasirengusių ją spręsti.

Svarbiausi Konstitucinio teismo sprendimai

Kadenciją baigęs Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas forumo metu pristatė teismo priimtus svarbiausius nutarimus, susijusius su žmogaus teisėmis.
Pirmininkas svarbiausiais laiko 2014 ir 2020 m. Konstitucinio teismo įtvirtintą prigimtinį žmogaus teisių pobūdį kaip nekeičiamą, net referendumu neatšaukiamą konstitucinę vertybę. Kitaip tariant, šiandien net referendumu negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos kurios, pavyzdžiui, Lietuvoje sugrąžintų mirties bausmę, įteisintų kankinimus ar daugelį kitų dalykų, prieštaraujančių prigimtiniam žmogaus teisių pobūdžiui.
D. Žalimas paminėjo ir 2017 m. gruodžio 19 d. bei 2019 m. sausio 11 d. Konstitucinio teismo nutarimus, kurių esmė tokia: valstybė demokratine gali vadintis tik tada, kai joje gerbiamas kiekvieno žmogaus orumas, o visuomenėje įsišakniję pasenę stereotipai negali būti pagrindas diskriminuoti asmenis dėl lyties, neįgalumo, lytinės orientacijos ir daugelio kitų kriterijų. Taigi, pavyzdžiui, toks reiškinys kaip seksualinis priekabiavimas yra žmogaus orumą žeminantis elgesys, draudžiamas pagal Konstituciją.
„Antras dalykas, visas šeimas, nepaisant to, kas jas sudaro, Konstitucija gina vienodai. Šeimos sąvoka yra neutrali lyties požiūriu. Kad ir ką šiandien sakytų, tarkime, Bažnyčios atstovai, iš tiesų galima drąsiai sakyti, kad pagal Konstituciją turi vienodai būti ginamos visos šeimos. Jokiais įsišaknijusiais stereotipais negalima pagrįsti diskriminuojančio požiūrio ir į tos pačios lyties asmenų sąjunga pagrįstas šeimas“, – kalbėjo D. Žalimas.
Loreta BUTKUTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*