Žmogus į pasaulį ateina, kad Žmogumi taptų

Jūratė Martišiūtė-Linartienė pristato knygą apie Vydūną. Algirdo VILKO nuotrauka

VYDŪNAS (1868–1953) (tikroji pavardė Vilhelmas Storosta) – vienas iš dvasinių tautos vadų, rūpinęsis lietuvių atgimimu, jų dvasios augimu ir tobulėjimu. Jis – rašytojas, dramaturgas, filosofas, vienas savičiausių XX amžiaus pradžios kultūros veikėjų.
Vydūnas aiškino, jog žmogus ateina į šį pasaulį tam, kad žmogumi taptų, kad vis stiprėjančiu žmogiškumu apšviestų, skaidrintų, gražintų pasaulį. Žmogus asmenybe tampa tik tada, kai jo sąmonė iškyla iki tautos sąmonės. Kitaip sakant, kai tautos reikalai jam pasidaro svarbesni už asmeninius.
Filosofas, kalbėdamas apie tautinę kultūrą, į pirmą vietą iškelia ne materialinę, bet sielos kultūrą.
Balandžio 12 d. Mažeikiuose vyko renginiai, skirti Vydūno metams. Į juos įsijungė ir moksleiviai. Apie tai pasakoja Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Ona KELPŠIENĖ.

– Tai ne pirmas tautos vedlio apsilankymas Mažeikiuose. 1934 metais kovo 5–6 dienomis Vydūnas lankėsi mūsų mieste. Jis visuomenei skaitė paskaitą apie tautos padermės pagerinimą. Yra žinoma, kad mažeikiškiai šią iškilią asmenybę sutiko labai šiltai: gimnazistai po paskaitos dr. Vydūną į geležinkelio stotį nešė ant rankų.
Šįkart žymiojo lietuvių filosofo, dramaturgo, mokytojo, visuomenės veikėjo sugrįžimas buvo kitoks. Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje vykusios konferencijos „Žmogus į pasaulį ateina, kad Žmogumi taptų“ pirmoje dalyje rajono kultūros centro Juozo Vaičkaus „Skrajojamojo“ teatro trupė, vadovaujama režisierių Airidos Lementauskienės ir Martyno Januškos, parodė kompoziciją „Amžinas ilgesys“, skirtą Vydūno ir didžiųjų jo amžininkių moterų dvasinio augimo idėjoms.
Norėdamas atkreipti jaunimo dėmesį į didžiojo tautos vyro filosofiją, Mažeikių rajono lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų metodinis būrelis surengė mokinių kūrybinių darbų konkursą, kurio tikslas – puoselėti Vydūno atminimą, skatinti Mažeikių krašto moksleivius domėtis šia iškilia asmenybe, prasminga jo veikla bei kūrybiniu palikimu ir ugdyti kūrybišką kultūros vertybių suvokimą bei įprasminimą; interpretuoti ir vertinti Vydūno filosofiją, gyvenimą ir grožinę kūrybą.

Vaclovas Bagdonavičius perduoda Onai Kelpšienei knygas ir straipsnius apie Vydūną, dovanojamus gimnazijos bibliotekai. Algirdo VILKO nuotrauka

Mokiniams buvo pasiūlyta rašyti tokiomis temomis: 5–6 ir 7–8 klasėms – „Meluodamas žmogus žudo tikrąjį savo žinojimą, žudo savo esmę“; 9–10 (I–II gimnazijos klasėms) – „Ką nors žadėdamas, žmogus ryžtasi tai ištesėti, o to nedarydamas jis naikina savo ryžtą ir griauna savo valią ir esmę. Griauna savo sveikatą“; III–IV gimnazijos klasėms – „Tik stipri valia tegali suteikti jėgų kūnui, tinkamai sureguliuoti gyvybinius procesus jame, pasiekti darnos psichikos reiškinių pasaulyje, sąlygoti produktyvų ir šviesų minčių darbą.“
Konkurse dalyvavo Kalnėnų pagrindinės, Gabijos ir Merkelio Račkausko gimnazijų mokiniai. Susirinkusiems konferencijos klausytojams dalyviai perskaitė savo rašinius. Jie išsakė jauno žmogaus požiūrį, savaip interpretavo pasiūlytas temas, kūrė įvairių žanrų rašinius. Visi mokiniai buvo apdovanoti Mažeikių rajono Švietimo skyriaus Padėkos raštais.
Svarbiausias renginio dienos akcentas – naujos knygos „Vydūnas“ sutiktuvės. Mokytojo eksperto Martyno Januškos iniciatyva 600 puslapių veikalą pristatė du žymūs mūsų šalies vydūnistai: filosofas, kultūrologas ir Vydūno gyvenimo tyrinėtojas Vaclovas Bagdonavičius ir Lietuvių kalbos ir tautosakos instituto direktorė, literatūrologė Aušra Martišiūtė-Linartienė. Mokslininkė gražiai susiejo matytą spektaklį ir Vydūno veiklą.
Monografijos autoriai pasidalijo sumanymu ir jo realizavimo aplinkybėmis. V. Bagdonavičius mokiniams ir mokytojams išaiškino Vydūno laisvos asmenybės programą: Žmogus sau, Tautai ir Žmonijai. Filosofas akcentavo Vydūno mokymo aktualumą šiandienai, kai taip sureikšminama fizinė žmogaus gerovė ir per maža dėmesio skiriama žmogaus dvasiniam ugdymui bei augimui. Anot V. Bagdonavičiaus pakartotos Vydūno minties, kai nyksta žmogaus dvasios stiprybė, nyksta ir pati tauta, skatina suklusti, įsižiūrėti ir įsiklausyti.
Vydūno, žmogaus ir filosofo, sugrįžimas į Mažeikius 150-ųjų gimimo metinių proga tokia gražia, didele knyga labai svarbus mūsų miestui.
Parengė Asta ŠILAITYTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto