Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos kun. klebonas Gintaras LENGVINAS:
Gintaras LENGVINAS. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
– Dalis žmonių iš tiesų nebesupranta šventų Kalėdų esmės, nežino, ko iš tikrųjų laukia.
Kalėdos tapo tokios žemiškos, banalios. Rūpinamasi, kokiose parduotuvėse kokios nuolaidos taikomos, kur ką geriau nusipirkti… Nebelaukiama gimstančio kūdikėlio Jėzaus.
Nemažai kalbama apie adventą, tačiau jo dabar tokio kaip ir nebėra. Jis tampa lyg startu į šventes su įvairiomis nuolaidomis parduotuvėse, su reklamomis. O juk adventas yra tas laikas, kai tu lauki ateinant Kristaus gimtadienio šventės. Jei nesuvoki jos esmės, lieka paviršutiniai dalykai.
Deja, esame įpainioti į bėgimą, į ieškojimą, į daiktų kaupimą. Visa tai – tik laikini dalykai.
Žmogų tai įsuka, atitraukia nuo esminių dalykų. Nuo to, kad į tas šventes turėtume eiti atsinaujinę, kupini dėmesio bei atidumo vieni kitiems. Šventės turi giliau paliesti kiekvieną žmogų ir Kalėdų stebuklas turėtų prasidėti mumyse pačiuose.
Jeigu tau šventė – tik paviršutiniškas apsikeitimas dovanėlėmis, tai šventė tavęs nepaliečia, neužkabina ir prabėga tarsi nepastebėta.
Gal tu ją, tą dovanėlę, tą smulkmeną ir įduosi tam artimam žmogui, bet gal jis laukia ne to. Gal jam svarbesnis tavo atvažiavimas, pabuvimas, prisilietimas. Gal net tavo pasikeitimas. Gal motinos laukia, kad vienokią ar kitokią priklausomybę turinys jų vaikai pakiltų, pasikeistų.
Kiek tenka pabūti mokyklose, darželiuose, matome, kad ten stengiamasi vaikams perteikti tą kalėdinę žinią. Daugiau kalbama apie šviesą, gerumą, gailestingumą, nuoširdumą, bet kartais bijoma kalbėti apie Dievą. Apie tai, kad Kalėdos yra Dievo gimimo šventė.
Beje, vaikai yra tarsi apaštalai. Neretai jie, grįžę iš darželių ar mokyklų, tėvams primena apie Kalėdų prasmę. Tik gal bėgantys, skubantys, besirūpinantys tuo, kad šventė būtų išoriškai graži, kad nepritrūktų dovanėlių, suaugusieji tą prasmę pamiršta. O ir ne visada įsiklauso, ką kalba mažieji. Vaikai yra tiems dalykams jautresni, nėra paliesti materializmo, jų širdys atviros geriems dalykams, tad suaugusiems vertėtų įsiklausyti ir į vaikus.
verta visiems paskaityti tokius nuosirdzius kunigo zodzius…
Jau ir per Šv. Kalėdas baugu būti bažnyčioje. Kunigas demonstratyviai kiša aukų lėkštutę, nors žmona ką tik buvo įdėjusi auką. Maniau, kad aukoja kas kiek gali. Neturėtų būti jokios prievartos.
Aš tikiu Kalėdų seneliu ir manau , kad esu idiotas, bet tie, kurie tiki Jėzumi, mano nuomone, yra dar didesni idiotai. Kunigas, jei ir netiki, tai privalo kitus įtikinti, kad toks Jėzus yra, nes tai kunigo pragyvenimo šaltinis. Turtingas, jei ir netiki, tai privalo vaizduoti, kad tiki, nes tikėjimas – tai opiumas vargšams (tikram opiumui nusipirkti jie/vargšai neturi lėšų, jei ir turėjo kažkiek, tai paskutinius bažnyčiai atidavė arba turtuolis pasisavino). Bet koks tikslas vargšams nešti pinigus į bažnyčią ir tikėti tuo, ką suokia asmenys, kurių pragyvenimo šaltinis didėja proporcingai apmulkintam asmenų kiekiui, užuot juos išleidus savo poreikių tenkinimui -nesuprantu.
Kunigas arba ……, arba …. . Žiloje senovėje , gruodžio 25d. diena buvo laikoma saulės bei augmenijos dievo gimimo diena ir nebuvo laukiama jokio gimstančio kūdikėlio Jėzaus. Ir tik vėliau žydai patys sugalvojo, ar iš Egipto žynių pavogė, kaip mulkinti gojus ir privertė juos tikėti vieninteliu dievu.
visiems. Bet, mielas Klebone- Negalima maldą kalbėti tokiu greičiu, kad nespėja net jaunas žmogus, nekalbant, kad vyresni parapijiečiai normaliai, gražiai ir prasmingai sukalbėtų maldą. Visada maniau, kad maldos žodžiai turi būti sakomi suprantant jų prasmę, o ne tam , tik kad perskaityti tekstą turbo greičiu.
Labai geras straipsnis ir visiems gražių Šv. Kalėdų .