Donatas Milikauskis, Povilas Nausėda ir Tomas Penkauskas. Mažeikių kuopos archyvo nuotrauka
Atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą jaunuoliai grįžta į namus, įsidarbina, kuria šeimas ir su karine uniforma nebeturi jokių reikalų. Bet yra tokių, kuriems tarnyba kariuomenėje įsirėžia į smegenis, lieka kažkas artimo ir malonaus.
Tokie jaunuoliai paprastai ir toliau nori laikyti rankose ginklą, dalyvauti mokymuose ir pratybose, o tokią galimybę jiems suteikia Krašto apsaugos savanorių pajėgos.
Pavyzdys jaunimui
Mažeikių Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės 603-iojoje pėstininkų kuopoje iš maždaug šimto karių apie dešimt jau yra atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą (PPKT).
„Pradinėje karo tarnyboje tarnavę kariai į kuopą ateina su 12 mėnesių kariniu stažu, žiniomis, patirtimi. Jų elgesys, bendravimas, pagarba vadams verčia pasitempti jaunus karius. Jie visada atsakingi ir patikimi.
Giedrius Ruginis ir Vidmantas Lalas. Mažeikių kuopos archyvo nuotrauka
Džiaugiamės, kad mūsų kuopoje tarnauja tokie šaunūs kariai“, – teigia Prisikėlimo apygardos 6osios rinktinės 603-iosios pėstininkų kuopos intendantė vyresnioji seržantė Daiva Gečienė.
Vieni kariai į savanorių tarnybą ateina tuoj pat sugrįžę iš PPKT, kiti pratęsti tarnybą sugrįžta jau praėjus šiek tiek laiko.
Prijautė visada
35-erių metų eilinis Emilis Vaizgėla į karių savanorių tarnybą atėjo po keturiolikos metų pertraukos.
Per tą laiką vyriškis sukūrė šeimą, augina du vaikus, dirba ugniagesiu gelbėtoju „ORLEN Lietuva“ sukarintoje priešgaisrinėje tarnyboje.
„Visada prijaučiau tai tarnybai, su kariniais dalykais ryšių nenutraukiau, nes dirbu sukarintoje tarnyboje. Užsinorėjau vėl paragauti krašto apsaugos duonos: patinka šaudyti, žygiuoti, surasti bendraminčių, kartais tenka naršyti po miškus, ieškoti nukentėjusiųjų. Tai kiek kitokia nei privalomoji tarnyba“, – mintimis dalijosi E. Vaizgėla.
Emilis Vaizgėla. Mažeikių kuopos archyvo nuotrauka
Kuopos vadovybė šį karį apibūdina kaip energingą, sportišką ir patikimą. Jis aktyviai sportuoja, dalyvauja varžybose ir laimi, didžiuojasi savo šeima, ugniagesio profesija ir tarnyba Lietuvos kariuomenėje.
Vyresniajam eiliniui Andriui Grigevičiui – 31-eri. Kario uniformą, tiesa, su pertrauka, jis velkasi jau vienuolika metų: kario priesaiką jis davė 2002-aisiais, metus atitarnavo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Kęstučio motorizuotajame pėstininkų batalione.
Andrius – tikras kulkosvaidžių specialistas: pradėjęs tarnybą kulkosvaidininko padėjėju, jau tapęs kariu savanoriu, įgijo kelių rūšių šio ginklo karinę specialybę.
„Tai labai atsakingas ir patikimas karys. Savo žinias ir didžiulę patirtį perduoda jauniems kariams ir broliui Audriui, kuris tarnybą pradėjo prieš dvejus metus“, – apie Andrių sako D. Gečienė.
Nuo eilinio – iki leitenanto
Karininkas Donatas Milikauskis, būdamas savanorių tarnyboje, padarė nemažą karjerą: prieš vienuolika metų davęs kario priesaiką, nuo eilinio kario išaugo iki leitenanto.
Baigė Šiaulių universitetą, įgijo bakalauro, paskui magistro kvalifikacinius laipsnius, buvo generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnas. Augina du vaikus, dirba bendrovėje „ORLEN Lietuva“.
„Per sąlyginai trumpą laiką Donatas užsitarnavo ne tik karininko laipsnį, bet ir didžiulę karių pagarbą. Donatas – pavyzdys, kaip galima suderinti šeimą, darbą, pomėgius su tarnyba Savanorių pajėgose. Visada viską atlieka labai gerai, iš visos širdies, tuo „užkrėsdamas“ kitus. Jo buvimas kuopoje verčia pasitempti kiekvieną iš mūsų“, – taip leitenantą apibūdina kuopos vadovai.
Pats Donatas sako, kad pas savanorius atėjo pasiilgęs kariuomenės, ginklų, karinės veiklos. Tapęs savanoriu negalvojo apie karininko karjerą, bet taip susiklostė aplinkybės, kad tai galėjo pasiekti.
„Visada širdyje turėjau norą ginti Tėvynę, patriotizmo jausmą, tad savanoriai man – šventas reikalas“, – kalbėjo du vaikus auginantis leitenantas D. Milikauskis.
Pažįsta kaip „Tiomkiną“
Tomui Penkauskui šių metų kovą suteiktas seržanto laipsnis. 29-erių metų vyriškis Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuotame batalione baigė vadybos grandies vado, skyriaus vadų, instruktoriaus ir būrininko kursus, Žemaitijos kolegijoje įgijo aukštąjį koleginį išsilavinimą.
D. Gečienės teigimu, Tomas – jų kuopos legenda. Jo pravardė „Tiomkinas“ žinoma atokiausiuose Lietuvos kampeliuose. Tai charizmatiška asmenybė su dideliu žinių ir patirties bagažu. Tomas mėgsta bendrauti, todėl visada apsuptas karių.
Egidijus Šmukšta ir Andrius Grigevičius. Mažeikių kuopos archyvo nuotraukos
„Kariuomenėje man visada patiko, tad draugai pasiūlė tapti kariu savanoriu. Čia atėjęs tikrai nesigailiu, o laiko tarnybai visada galima surasti – reikia tik noro“, – įsitikinęs T. Penkauskas.
Eilinis Egidijus Šmukšta prie karių savanorių po aštuonerių metų pertraukos prisijungė šių metų balandį. Kuopoje jis – paramedikas. 31-erių metų vyriškis teigia, kad tarnaujant privalomoje karinėje tarnyboje jam buvo labai įdomu, tad nesigaili atėjęs pas savanorius – tikrai jaučiasi savo vėžėse.
„Tai draugiškumo ir nuoširdumo ambasadorius, puikiai suderina šeimą, darbą ir tarnybą. Egidijaus geranoriškumas traukia karius. Paprašytas pagalbos meta visus darbus ir atskuba į kuopą“, – taip karį apibūdino kuopos intendantė.
Draugauja nuo tarnybos laikų
Vyresnysis eilinis Giedrius Ruginis ir eilinis Vidmantas Lalas kario tarnybą pradėjo prieš šešerius metus.
Abu vyrai PPKT atliko Karinių oro pajėgų oro gynybos batalione ir nuo tada tapo gerais draugais. Už parodytą iniciatyvą, sumanų ir profesionalų skirtų užduočių vykdymą lauko pratybų „Tvirtas skydas 2010“ metu Giedriui pareikšta padėka. Tai – santūrus, tylus, išmintingas karys, visada domisi ir žino, kas vyksta kuopoje. Informaciją ir patarimus perduoda draugams. Su žmona augina sūnelį, kuriam dvejų metukų gimtadienio proga padovanojo kario uniformą.
„Uniformą sūnui apvelkam per šventes, kas ten žino, gal patiks ir jis bus karys“, – teigė Giedrius.
Eilinis V. Lalas yra įgijęs motorizuotų pėstininkų automatinio šautuvo šaulio karinę specialybę, šiuo metu kuopoje paskirtas vairuotoju, dirba žemės ūkio bendrovėje.
„Būdamas kariu įgauni proto, supranti, kas yra disciplina, tad reikėtų, kad Vyriausybė jaunuolius vėl šauktų į privalomąją karinę tarnybą – tai visiems tik į naudą“, – tikino būsimas tėtis V. Lalas.
Turi savo šypsenėlę
Vyresnysis eilinis Povilas Nausėda kario priesaiką davė prieš penkerius metus. Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuotajame batalione lankė granatsvaidininko ir beatošliaužio pabūklo kursus. Savanoriu kariu pradėjo tarnauti prieš trejus metus. Vadovybė ir bendražygiai Povilą vadina kuopos šypsenėle.
„Dažnai juokaujame: Povilas moka tarnauti. Vykdo tik tai, ką įsako vadas ir nieko daugiau. Visada vadovaujasi principu: „Iniciatyva kariuomenėje baudžiama“, – apie Povilą sako kuopos vadovai. Jis kaip tikras žemaitis: ramus, lėtas, susikaupęs, bet jei pavyksta jį išjudinti, tai juda tokia jėga, kurią sunku sustabdyti.
„Mes didžiuojamės jaunų žmonių noru ginti gimtąjį kraštą ir puoselėti Lietuvos kariuomenės istorines tradicijas. Lietuvos karių dienos proga dėkojame visiems kuopos kariams savanoriams už tarnybą Savanorių pajėgose. O norintys išbandyti save, susipažinti su įdomiais žmonėmis bei išmokti karybos paslapčių, ateikite ir tapkite Mažeikių kuopos kariais savanoriais“, – kvietė kuopos intendantė D. Gečienė.
Rašau žmogui, kuris nedrįsta parašyti savo vardo, bet labai žemina kitus. Dažniausiai tokie žmonės yra silpni, daug kas jiems nesiseka. Dėl savo nesėkmių kaltina kitus. Aš gerbiu tavo nuomonę, bet manau, kad tu turi didelių asmeninių problemų ir nežinai kaip jas išspręsti. Pyktis nepadeda spręsti problemų tik jas didina. Sėkmės, tau. Manau ateityje, tau seksis labiau.
Čia tokie tarnauja,kur neturi kas veikt,su armija dar niekas pilvo nepamaitino,ir skersa dedu aš ant jos:DDD
Mūsų kuopos vyrukai!