Agnė Končiūtė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Modelio darbas – tai daugelio merginų svajonė, kuri grįsta dideliais lūkesčiais ir kartais, deja, iliuzijomis.
Po kelių dienų šešioliktąjį gimtadienį švęsianti mažeikiškė Agnė Končiūtė
ne iš nuogirdų žino, kokia yra realybė –
ji modelio duonos ragavo didžiosiose pasaulio mados sostinėse.
Mados fotografai Agnę pastebėjo, kai jai buvo keturiolika. Per tą neilgą laiką teko padirbėti Rygoje, Londone ir Tokijuje. Tekančios saulės šalyje mažeikiškė išbuvo daugiau nei mėnesį, namo grįžo lapkričio vidury.
Nors šiuo metu Merkelio Račkausko gimnazijos dešimtokė intensyviai mokosi, stengdamasi pasivyti draugus, ji mielai sutiko pabendrauti su „Pagreičiu“.
– Papasakok, kaip pradėjai modelio darbą.
– Mane labai palaiko draugai, būtent jie ir paskatino tapti modeliu. Daugiau nei prieš metus, vedama smalsumo, kelioms modelių agentūroms išsiunčiau savo nuotraukas. Po kiek laiko gavau atsakymus – visos agentūros pakvietė atvažiuoti į atrankas Vilniuje. Tačiau raginimus atvykti teko atmesti dėl skeptiško tėvų požiūrio ir nepalankių kvietimo sąlygų. Tik vienai agentūrai pasiūlius apmokėti kelionės išlaidas ir suderinus man patogiausią laiką, kuris netrukdytų pamokoms, nuvykau į atranką. Mane priėmė ir jau po savaitės paskyrė fotosesiją.
– Taigi modeliu tapai paraginta draugų. O kokių komentarų iš jų sulauki dabar?
– Draugai, kaip ir anksčiau, mane palaiko ir linki sėkmės.
Tačiau dabar, kai tapau modeliu, atsirado ir naujų „draugų“, kurie ieško naudos ir kažko tikisi. Stengiuosi atsiriboti nuo tokių žmonių.
Nuotraukos iš asmeninio archyvo
– Kaip pati vertini savo nuotraukas? Ar pastebi, kad darai pažangą ir tobulėji?
– Be abejo, pažanga yra didžiulė. Prisimenu savo pirmą rimtą fotosesiją, kai vykau į Rygą. Tada man viskas buvo nauja, todėl šiek tiek nejaukiai jaučiausi prieš fotoaparatą ir negalėjau laisvai pozuoti, nors visi ragino atsipalaiduoti. Šiandien aš stengiuosi kuo geriau įsigilinti į fotosesijos temą ir bandyti ją perteikti.
– Kaip manai, kodėl jaunos merginos taip veržiasi į mados pasaulį? Kokie modelio darbo privalumai?
– Konkurencija tarp merginų, siekiančių tapti modeliais, yra labai didelė. Kiekvieną dieną į modelių agentūrą, kurioje aš dirbu, savo laimės išbandyti ateina bent po dvi merginas. Manau, jas privilioja pats žodis modelis, kuris, jų supratimu, reiškia populiarumą, naujas pažintis ir lengvai uždirbamus pinigus.
Aš manau, kad tikrosios vertybės, kurias įgyju dirbdama modelio darbą, yra galimybė pakeliauti po pasaulį, susipažinti su kitų tautybių žmonėmis, tradicijomis, patobulinti anglų kalbos žinias ir mokytis būti savarankiška bei tvarkyti savo finansus.
– Išskyrei gana svarias priežastis, kodėl modelio darbas toks patrauklus. O gal gali įvardinti modelio darbo minusus?
– Minusų yra labai daug, nes tai nelengvas darbas. Modelis privalo taikytis su užsakovų įgeidžiais. Kartais į fotosesijas tenka keltis trečią valandą nakties ir vykti metro. Jei nespėji laiku, netenki užsakymo ir uždarbio. Būna ir taip, kad fotosesijų aikštelėse dirbi nuo dešimtos valandos ryto iki dešimtos valandos vakaro. Tai labai išvargina. Nelengva ir ant podiumo. Ypač sunku buvo dirbti Tokijuje mados savaitės metu, kada labai aukšti ir mažo dydžio batai kruvinai nutrynė kojas. Bet niekas į nepasitenkinimą nereaguoja, privalai su tuo susidoroti.
– Kokias šalis dar aplankei? Kokios patirties ir įspūdžių pasisėmei?
– Mano pirmoji kelionė buvo į Londoną. Labai apsidžiaugiau, gavusi pasiūlymą vykti į šį miestą, kuris pateisino visus mano lūkesčius. Mane sužavėjo malonūs žmonės ir puikios apgyvendinimo sąlygos. Įsikūriau pas vieną mados stilistę ir jaučiausi kaip namuose.
Visai kitokį įspūdį paliko prieš mėnesį aplankytas Tokijas. Tai labai didelis ir užterštas miestas. Sunku buvo priprasti prie jo kvapo. Pratintis turėjau ir prie kitokių gyvenimo sąlygų. Mane apgyvendino su kitais modeliais, tad pajutau ir aiškius kultūrų skirtumus. Pavyzdžiui, rusės pasirodė nelabai tvarkingos ir gana laisvo elgesio, jos niekada nepraleisdavo progos pašokti klubuose. Šiaip laisvo laiko tokių kelionių metu nebūna labai daug, o kai jo turiu, stengiuosi pasimokyti.
– Tai kaip derini mokslus ir keliones? Ar sunku grįžti prie įprasto mokyklos režimo?
– Po kelionių yra nelengva grįžti į įprastas vėžes. Galbūt dėl to šiek tiek nukenčia mokymosi rezultatai. Tenka pasivyti bendraklasius ir atsiskaityti už praleistus kontrolinius. Susiduriu ir su skirtingu mokytojų požiūriu bei reikalavimais: vieni jų nuolaidesni, kiti – ne. Tačiau dauguma mokytojų pasidomi, kaip man sekėsi kelionėje, pasiūlo pristatyti projektų, susijusių su šalių, kuriose buvau, kultūra ir tradicijomis. Už tokį darbą taip pat būnu įvertinta pažymiu.
– Mokaisi dešimtoje klasėje, o po dvejų metų baigsi mokyklą. Ar turi planų ateičiai? Ką ketini veikti po mokyklos baigimo?
– Norėčiau ir toliau dirbti modelio darbą, keliauti, pamatyti pasaulio. Galbūt darysiu pertrauką, juk mokslus galima baigti ir vėliau. Mane traukia medicina, tad neatmetu galimybės ją studijuoti nuotoliniu būdu. Taip daro nemažai modelių.
– Apibūdink savo įprastą laisvalaikį. Ką dar veiki, kai nedirbi modelio darbo?
– Darbo dienomis daugiausiai laiko skiriu namų darbams, kaip ir daugelis jaunų žmonių, kartais pasėdžiu prie kompiuterio. Savaitgalius skiriu draugams. Dažniausiai sėdime kokioje nors kavinėje, nes Mažeikiuose trūksta pramogų ir užimtumo. Kai grįžtu iš tokių miestų kaip Londonas ar Tokijas, Mažeikiai man atrodo itin maži ir niūrūs.
– Kas Tau yra didžiausias malonumas gyvenime?
– Jaukiai praleisti vakarą su šeima. Ji yra mano didžiausia gyvenimo vertybė ir aš labai branginu kartu praleistą laiką, ypač per šventes.
Milda KRISTUTYTĖ
