Pelninga ar naudinga šiais laikais sodo bendrijos sklypelyje auginti daržoves, vaisius? Janina ir Algis Nagiai, prieš aštuoniolika metų įsigiję sodą, senokai jame įsikūrė, atsisakę miesto triukšmo, gyvenimo daugiabutyje. Moteris daug konservuoja, marinuoja. Sako, kad konservuoja įdėtą triūsą: kad nežūtų tai, kas savo rankomis užauginta.
PROFESIJA – SIUVĖJA
Janina Nagienė kilusi iš Širvintų rajono, kaip pati teigia, iš gražių apylinkių, netoli Musninkų. Vietovės pavadinimas vandenvardinės kilmės: netoli teka upelis Musia. Jauna, dvidešimtmetė mergina ištekėjo, na, ir beveik nuo vestuvių stalo apsigyveno Žemaitijoje, po kurio laiko atsikėlė į Mažeikius.
Pasak keturiasdešimt penkerių metų moters, gyvenimas jaunystėje per daug nelepino: šeimoje augo keturiese, tarp vaikų buvo ilgokas metų tarpas, tad trys seserys ir brolis nelabai artimai tarpusavy bendravo. Mama kolūkyje melžė karves, tėtis dirbo mechanizatorium, tai vaikai beveik visą dieną būdavo vieni.
„Pasitaikydavo visko, net ir skendom“, – sako Janina. Tačiau jos skirtingesnis likimas: iki septynerių augo pas močiutę, kuri gyveno viena sodyboje tarp miškų. Galbūt todėl taip ir traukia žemė, gamta. Ji ir sodo labai norėjo, nors jame reikia daug dirbti. Anot jos, ypač norint turėti ką nors gražaus.
J. Nagienės profesija – toli nuo sodininkystės ar gėlininkystės, virtuvės. Moteris – siuvėja. Pamokyta tuo metu buvusios garsios Mažeikiuose siuvėjos Valerijos Kalatovkinos, daug mokėsi ir savarankiškai, tapo gera darbuotoja. Tarybiniais laikais dirbant vadinamajame buitinio aptarnavimo kombinate klientų netrūko. Dabar irgi dirba siuvėja, tačiau gydytojai patarę kurį laiką atsisakyti šio darbo, užtat nemažai laiko praleidžia triūsdama sode. Daug sodina daržovių, kurias žiemai konservuoja ar marinuoja.
Prieš aštuoniolika metų daugiabutyje pardavę trijų kambarių butą, nusipirko sodą. Nors, anot moters, gana neblogai atrodantį, tačiau jame pastatytas namelis nebuvo pritaikytas gyventi žiemą. Iš pradžių ėjosi nelengvai: du sūnūs buvo paaugliai, pripratę kieme turėti daug draugų, čia tapo lyg ir atskirti nuo bendraamžių. Be to, nebuvo transporto: vienam iki mokyklos trijų, kitam – septynių kilometrų atstumas.
Pamažu besikurdami, apsiprato su tyla, o ir žmonių, gyvenančių soduose, ėmė daugėti.
ŽINAI, KĄ VALGYSI
Paklausta, ar apsimoka sode auginti daržoves, kai nelabai brangiai galima nusipirkti turguje ar parduotuvėje, moteris sako, kad neapsimoka, jeigu žmogus gerai uždirba. Tačiau, jos nuomone, kartais net ir neblogą atlyginimą gaunantys žmonės neatsisako sodo: jame augina daržoves, nors kur kas pigiau nusipirktų. Taip yra todėl, kad žmogus žino, kaip augino, kiek kokių trąšų pylė, naudojo chemikalus ar ne. Kitaip sakant, kiekvienas nori ekologiškai išaugintų daržovių ar vaisių.
Ji apskaičiavusi, kad per sezoną gali sutaupyti beveik 1000 litų ir valgyti ekologiškai išaugintas savo daržo gėrybes. „O ką moteriškos konservuoja? Savo įdėtą triūsą. Kad nežūtų tai, ką užauginai“, – teigia Janina.
Žinoma, sutinka ir su teiginiu, kad sąžiningai viską suskaičiavus, pelnas menkas, beveik nulinis. „Tačiau jeigu taip skaičiuosi, tada net ir valgyti neapsimoka, juk pravalgome nemažą dalį to, ką uždirbame“, – priduria ji. Vėlgi, jos nuomone, didelę naudos dalį suryja kuras, jei reikia važinėti mašina iš miesto, bet, gyvenant vietoje arba dviračiu važiuojant, apsimoka. Kad nuostolinga auginti sode daržoves, anot moters, dažniausiai sako mažiau uždirbantys žmonės. Tie, kurie uždirba itin daug, nevargsta augindami.
Aišku, tiek, kiek užsiaugina, prisikonservuoja, sau yra per daug, bet vis galvoja: o gal vaikai išsiveš mamos paruoštas gėrybes. Juk kol jaunesnysis sūnus mokėsi Šiaulių buitininkų mokykloje, visada veždavosi tokių lauktuvių.
ŠEIMININKAUTI SEKASI
Savo sode J. Nagienė augina nemažai daržovių, kurias konservuoja: kaip įprasta, agurkus, pomidorus, šparagines pupeles, verda įvairias mišraines, uogienes. Nors, pasak jos, yra ne iš tų moterų, kurios visą laisvalaikį leistų virtuvėje, bet valgį gaminti sekasi. Anksčiau, ruošdama maistą, visada ragaudavo, dabar tiek įpratusi jausti produktų kiekį, kad savaime gerai pavyksta, todėl net dalindamasi patirtimi ne visada gali pasakyti, kiek ko tiksliai reikia įdėti. Niekada neprarūgsta, nesugenda.
Iš mamos ką nors gaminti nebuvo išmokusi, nes ši neturėjo kada dukrų mokyti, o ir visokie konservavimai anksčiau kaime nebuvo paplitę: trūko ne tik laiko, bet ir būtiniausių reikmenų. Viską mėgino pati: jeigu koks valgis pavykdavo, užsirašydavo, kaip jį gamino. Toks užrašų sąsiuvinis pradėtas prieš dvidešimt metų. Janina nešykšti pasidalinti patirtimi su pažįstamomis. Net pajuokauja: „Visus mano receptus žino draugės ir kaimynės“.
Gyvenimo patirtis jai įrodė: norint kažką gyvenime turėti, reikia taupyti, galvoti, kas apsimoka. „Pavyzdžiui, – sako ji, – bandelė parduotuvėje kainuoja šešiasdešimt centų, o du kilogramai miltų – du litus. Iš jų iškeps tiek bandelių, kad dvi dienas pavalgysi ir dar kaimynus pavaišinsi“.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
SIŪLOME KELETĄ PONIOS JANINOS IŠBANDYTŲ RECEPTŲ
MIELINĖS BANDELĖS
Jeigu mėgstate mielines bandeles su įdaru, pamėginkite. Įdarui tinka varškė, aguonos su cinamonu, marmeladas ar uogienė, grybai.
2 kg miltų, 1 l pieno, 1 stiklinė cukraus, žiupsnelis druskos, 1 gabalėlis mielių, 2 kiaušiniai, apie 60–70 g sviesto.
Mielės moliniame inde ištrinamos su trupučiu šilto vandens ir cukrumi, suberiama druska. Tada padedama šiltai ant krosnies, prie radiatoriaus, gal kokios šildyklės. Gali būti kildinamos ilgai: kiek turi laiko, na, o kitu atveju apie 2 val. Kai jos pakyla, pakaitinamas pienas, jame ištirpinamas sviestas, supilami išplakti kiaušiniai (neturi būti per karštas, nes kiaušinius sutrauks), suminkoma tešla ir padedama šiltai, kad pakiltų.
Tada kočiojama tešla nelabai storu sluoksniu, ant jos suberiamos nuplautos aguonos, dar užbarstomos cukrumi, cinamonu ir suvyniojamas vyniotinis. Jis supjaustomas maždaug 5 cm storio gabalėliais. Apatinė gabalėlio pusė užspaudžiama, viršutinė – atlenkiama ir dedama į riebalais išteptą ir miltais pabarstytą skardą. Bandelė primena roželę.
Varškė įdarui ruošiama su cukrumi ir vanile, kam patinka, gali įberti nuplautų razinų. Tik nepamirškite nusausinti. Tešla irgi iškočiojama, lakštas išgraižomas didesnio puodelio viršumi. Dedamas įdaras, sulenkiama trikampiu ir užspaudžiama.
Su marmeladu, tinka ir braškių uogienė, tik reikia supilti į tankesnį kiaurasamtį, kad nuvarvėtų. Vėl paruošti tešlą, kaip ir anksčiau. Ant griežinėlio tešlos dedamas šaukštelis uogienės, užspaudžiami kraštai. Užspaustasis galas dedamas ant skardos, lygioji pusė – į viršų. Kepdamos bandelės išsipučia. Iškeptas išėmus iš skardos, uždengti drėgnu rankšluosčiu, nes kitaip bus kietos, o taip paruoštos, bus kaip ir iš parduotuvės: minkštos dvi dienas.
Su grybų įdaru – marinuotus grybus nuplauti, kartu su svogūnu sumalti per mėsmalę, įberti prieskonių, galima „Vegetos“. Maltų grybų pasiruošti maždaug pusę litro. Pakepinti aliejuje arba svieste, kol perkeps svogūnai.
Tada išgraižomi dideli iškočiotos tešlos griežiniai, tokio dydžio kaip čeburekai, dedama grybų įdaro, stipriai užspausti kraštus ir virti aliejuje. Išverda labai greitai.
GRYBŲ KONSERVAVIMAS
Išverdami grybai. Maždaug 4 l virtų grybų reikės marinato, pagaminto iš 3 l vandens, 3 šaukštų druskos ir tiek pat cukraus. Dar keli lauro lapeliai, karčiųjų ir kvepiančiųjų pipirų. Kai užverda vanduo su visais minėtais priedais, supilami grybai ir paverdami apie 15–20 min. Pabaigoje įpilti pusę stiklinės acto arba 2 šaukštelius be kaupo citrinos rūgšties, įmesti supjaustytą didoką galvelę česnako. Paverdama apie 5 min. Tada supilti į iškaitintus stiklainius ir uždaryti metaliniais dangteliais. Nepamiršti dezinfekuoti.
Kas mėgsta, gali įpjaustyti morkų griežinėlių, jas virti tol, kol bus minkštos. Janina sako, kad būtina rūgštis, nes apsaugo nuo botulizmo.
MORKŲ PYRAGAS
1 stiklinė cukraus, 10 šaukštų braškių uogienės, 2 nubraukti šaukšteliai gesintos sodos (galima actu arba suberti į uogienę), 2 stiklinės tarkuotų morkų (per bulvių trintuvę), 5 stiklinės miltų, 5 kiaušiniai, 2 šaukštai gero aliejaus.
Kiaušinius elektriniu plakikliu išplakti su cukrumi. Viską sumaišyti, eilės tvarka nesvarbu, nors kiaušinius geriau paskiausiai. Tešla bus tirštoka. Ją supilti į išteptą riebalais skardą, o dar geriau, kas turi nesvylančią. Per pusvalandį iškils ir iškeps.
GRYBŲ IR PATISONŲ „IKRAI“
1 l išvirtų grybų, sumalti per mėsmalę kartu su 3 galvelėmis svogūnų. Apie 1 kg patisonų sumalti žalių. Viską sukratyti ir virti. Dar reikės 1 indelio 200 g pomidorų padažo, pusantro šaukšto cukraus ir tiek pat druskos, 2 šaukštų acto (9 proc.) arba 1 šaukštelio citrinos rūgšties.
Prieskoniai: pipirai, apie pusę stiklinės aliejaus. Viską supylus virinti apie 15–20 min. Ragaujant girgžda. Sukrėsti į iškaitintus puslitrinius stiklainius. Jeigu „ikrai“ ruošiami su morkomis, morkų imama 2 kartus daugiau nei svogūnų. Morkos skonio negadina, ruošiant jos žalios sumalamos per mėsmalę.
Beje, nereikia pamiršti, kad grybus renkant geriau atsisakyti nelabai žinomų grybų ar tų, dėl kurių abejojate.
