Po skaudžių išgyvenimų turi darbą ir gyvenimo tikslą

Dažniausiai į Vaidą kreipiasi klientai, turintys kokių nors sveikatos problemų. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Jau treti metai, kai mažeikiškis Vaidas Ledžius dirba masažuotoju vienoje iš miesto kirpyklų. Apie tokį darbą jis nesvajojo, jaunystės planai buvo kitokie…
Prieš šešerius metus viename rajono kaime gyvenęs devyniolikmetis patyrė traumą, kurios pasekmės buvo labai skaudžios. Vaidas neteko regėjimo.
Kelias atgal į gyvenimą, pas žmones buvo sunkus, jis iš jaunuolio pareikalavo daug valios, jėgų ir užsispyrimo.

Gyvenimas prasidėjo iš naujo

Vaikinas nelinkęs grįžti į praeitį ir apie nelaimę kalba labai šykščiai. Gydymas truko apie metus, tą laiką jis praleido ligoninėse ir namuose. Po to Klaipėdos reabilitacijos centro specialistė susisiekė su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Mažeikių organizacijos pirmininke Irena Bessmertnaja, kuri ir susirado Vaidą. Ji ir buvo tas žmogus, kuris paskatino jauną vaikiną nepasiduoti ir visomis jėgomis kabintis į gyvenimą.
I. Bessmertnaja tarpininkavo, kad Vaidas būtų priimtas į Valakampiuose rengiamus aklųjų kursus. Jos dėka vėliau vaikinas Radviliškyje mokėsi kompiuterinio raštingumo akliesiems. 2007 metais jis įstojo į Šiaulių kolegijos Sveikatos fakultetą. Per dvejus metus trukusias stacionarias studijas jis įgijo masažuotojo specialybę.
Besimokydamas Šiauliuose Vaidas dar kurį laiką dirbo socialinėje įmonėje UAB „Etalinkas“, orientuotoje į aklųjų programinę įrangą. Tačiau šiandien tokių specialistų darbo rinkoje netrūksta ir tarp jų jaučiama didelė konkurencija. Neregiui ją atlaikyti beveik neįmanoma. O mokytis ir dirbti už minimalų atlyginimą jis nematė prasmės.
Baigęs studijas jaunuolis Mažeikių ligoninės masažo kabinete atliko praktiką. Po keturių mėnesių įsidarbino Mažeikių bendruomenės centre masažuotoju.
Atsitiktinumas jį suvedė su kirpyklos „Kaprizas“ savininke, ir jau daugiau kaip dveji metai Vaidas čia nuomoja patalpas, kuriose įrengtas masažo kabinetas.

Klientų  trūkumo nejaučia

„Iš tų darbų, kuriuos dabar galiu dirbti, šis yra man pats priimtiniausias“, – sako Vaidas.
Dažniausiai šiame masažo kabinete lankosi klientai, turintys kokių nors sveikatos problemų. Čia ateina sergantys osteochondroze, besiskundžiantys sprando, stuburo, juosmens skausmais. Masažuotojas padeda sumažinti skausmą klientams, kenčiantiems nuo stuburo išvaržos, gelbsti esant kraujotakos sutrikimams, galvos skausmui, šąlant galūnėms. Pastaraisiais atvejais atliekamas galvos, kojų, rankų masažas.
„Masažuoju viską, išskyrus veidą, priklausomai nuo simptomatikos ir klientų pageidavimų“, – teigia pašnekovas.
Pavasarį, iki vasarai prasidedant, klientų sumažėja. Vasarai įsibėgėjus ir jos pabaigoje, kai į Lietuvą atostogauti sugrįžta užsienyje gyvenantys lietuviai, klientų ir vėl padaugėja. Anot Vaido, klientų stygiaus jis nejaučia. Nuo pat rudens, kai tik baigiasi lauko darbų sezonas, klientų gerokai padaugėja. Dalis jų ateina su kvietimais, kuriuos švenčių ar sukaktuvių progomis dovanoja artimieji. Žiemą netgi susidaro eilės, kuriose kartais tenka laukti po mėnesį ir daugiau. Pageidaujančiųjų masažo ypač daug susirenka po darbo – nuo 17 iki 20 valandos.
Vaido darbo diena trunka nuo pat ryto iki aštuntos valandos vakaro, kad klientams būtų patogu pas jį apsilankyti po darbo. Vaikinas nesiskundžia, kad tenka dirbti po 12 valandų per parą. Pasak jo, jei nori užsidirbti, reikia ir dirbti.

Džiaugiasi jį supančiais žmonėmis

Vaidas džiaugiasi patekęs į labai šaunų kolektyvą. Jame – penkios moterys, tarp kurių dvi kirpėjos ir trys manikiūrininkės. Su kirpyklos savininke Dalia Liškevičiene Vaidas susipažino per bendrą jos ir I. Bessmertnajos draugę.
„Dalia specialiai man įrengė kabinetą. Prieš tai šioje patalpoje buvo kirpykla, tad kabinetą reikėjo kapitaliai remontuoti, ir į šią pertvarką ji investavo nemažai lėšų“, – pasakoja masažuotojas.
Taip jau atsitiko, kad po nelaimės Vaidą supo tik geri ir nuoširdūs žmonės. Dar būdamas paauglys, jis turėjo draugę, kuri nenusigręžė ir bėdoje. Jiedu susituokė, augina sūnų ir dukrą. Šiandien savo gyvenimo tikslą jis mato augindamas vaikus.

Kirpykla  virto masažo  kabinetu

D. Liškevičienė puikiai prisimena pirmąją pažintį su Vaidu. Tai atsitiko lankantis Mažeikių bendruomenės centre, kuriame dirbo jos draugė. Vaidas Daliai padarė masažą, ir jai šovė mintis masažuotoją pasikviesti pas save į kirpyklą, kad pamasažuotų ir jos koleges. Jaunuoliui „Kaprizas“ padarė gerą įspūdį, ir jis prasitarė, kad norėtų čia dirbti.
„Žinojau, kad Vaidas augina du vaikus ir kad jo atlyginimas nėra didelis, todėl šeimai ne taip lengva išgyventi. Norėjosi jam padėti, todėl pradėjome ieškoti sprendimo. Apie porą mėnesių visas kolektyvas suko galvas, kaip sukurti naują darbo vietą. Konsultavomės su Visuomenės sveikatos centro vedėja Irena Macijauskiene, kad nebūtų pažeistos higienos normos. Ši specialistė mums labai daug padėjo“, – prisimena Dalia.
Bendros pastangos davė rezultatų, ir vietoj patalpos, kur buvo kirpykla, įrengtas masažo kabinetas. Kirpykla persikėlė į ganėtinai erdvų laukiamąjį. Anot Dalios, nors ir ankštoka, bet užtai visi kartu ir puikiai sutaria.
Per porą metų kirpyklos savininkė spėjo įsitikinti, kad Vaidas savo darbą išmano, domisi šia sritimi, telefonu bendrauja su kolegomis. Vaikinas labai darbštus, kaip darbuotojas, nepaprastai punktualus, tvarkingas ir sąžiningas. Mažakalbis masažuotojas klientams patinka, nes jis labai konkretus ir tikslus. Su juo jie gali pasikalbėti apie ligas, masažinį gydymą po operacijų. Jis pataria, koks masažas klientui tinka, ir ar iš viso jį galima skirti.
„Klientai mūsų masažo kabinetą palieka patenkinti. Jų eilė čia niekada nesumažėja. Liepą Vaidas išvyksta į masažuotojų kursus Vilniuje – dar kels savo kvalifikaciją“, – sako D. Liškevičienė.

Padėjo pasirinkti profesiją

LASS Mažeikių organizacijos nariu Vaidas tapo bene prieš penkerius metus. I. Bessmertnaja, puikiai suprasdama, kad jaunam vaikinui dar visas gyvenimas prieš akis, kad reikės kurti šeimą ir ją išlaikyti, ieškojo geriausio varianto, renkantis būsimąją specialybę.
Pasak moters, Vaidas norėjo studijuoti vadybą, bet Mažeikiai – mažas miestas. Šios specialybės neregiui darbą rasti būtų sudėtinga.
„Žinojau, kad Mažeikiai neturi neregio masažuotojo, ir būtent tokio specialisto čia reikėjo. Praktika rodo, kad neregintys masažuotojai būna labai geri specialistai. Liečiant rankomis kūną, jų pirštai pasidaro labai jautrūs, jie tampa „matančiais“ ir tarsi geriausi echoskopai ar kompiuteriniai tomografai suteikia masažuotojui nemažai informacijos apie paciento vidaus organų būklę, – kalba I. Bessmertnaja. – Būtent tai aš Vaidui stengiausi išaiškinti, ir patariau mokytis masažuotojo profesijos, nors iš pradžių jis to ir nelabai norėjo.“
Tais metais Šiaulių kolegija rinko studentų masažuotojų grupę su regėjimo negalia. Vaidas įstojo, baigė šią specialybę ir dabar tuo visiškai patenkintas. Be to, jis puikiai dirba kompiuteriu su specialiomis programomis, naudodamasis kalbos sintezatoriumi. Interneto ryšys jungia jį su visu pasauliu. Kompiuteris – Vaido pomėgis. Jis mielai padeda silpnai matantiems ir neregiams perprasti ir išmokti dirbti su naujomis kompiuterinėmis programomis.
Anot I. Bessmertnajos, Vaidas iš tų žmonių, kurie yra labai savarankiški ir jaučia pareigą išlaikyti šeimą. Moteris pastebi, kad jis turi puikią žmoną, ir jųdviejų santykiai labai gražūs.
„Tai tikrai labai puiki jauna šeima, kokių pas mus dabar ne taip jau dažnai tenka matyti“, – pastebi LASS Mažeikių organizacijos vadovė.