Šokių būrelį mergina iškeitė į tatamį

„Šiuo metu kiokušin karatė treniruotes klube „Kaminaris“ lankome tik dvi merginos, nors buvo laikas, kai jas lankiau viena. Tačiau aš visada prisimenu trenerio žodžius: „Karatė merginų nėra, yra tik karatistai“, ir tai leidžia siekti rezultatų bei kovoti su vaikinais“, – sakė Lietuvos kiokušin karatė taurės antrosios vietos laimėtoja, Pavasario vidurinės mokyklos vienuoliktokė Asta Galdikaitė. KARATĖ – NE SILPNAVALIŲ SPORTAS
Šis sportas daugeliui asocijuojasi su muštynėmis: kovotojai be gailesčio talžo vienas kitą, čia uždraustas tik smūgis ranka į veidą. Juolab tai nesiejama su mergina: nuo smūgių sportininkus jaunių grupėje saugo tik kojų ir liemens apsaugos, o suaugusiųjų grupėje, kur šiemet rungiasi Asta, kovotojas nuo traumų saugo tik siaura liemens apsauga.
„Taip, tai skausmingas sportas (po varžybų beveik savaitę tenka gydytis mėlynes), būna, kad nenori eiti ant tatamio. Tačiau atmetus tai, jis duoda daug ką“, – teigė Asta. Pirmiausia, be valios ir užsispyrimo, šis sportas keičia vaikino ar merginos mąstyseną, išugdo pasitikėjimą savo jėgomis, moko disciplinos. Anot sportininkės, karatė treniruotės jai padėjo įsitikinti: jei dirbi vieną darbą, jį atlikdamas sutelki visas jėgas ir norą, tai būtinai jį padarysi.
„Remdamasi šiuo principu, gali kelti sau didžiausius tikslus ir žinai, kad viskas gyvenime yra įveikiama“, – sakė Asta.

IŠBANDYMĄ ATLAIKĖ
Mergina kiokušin karatė treniruotes pradėjo lankyti prieš ketverius metus, kai persikėlė gyventi į mūsų miestą. Prieš tai Salantuose ji septynerius metus lankė … šokių būrelį. Pasak Astos, nors šokti galimybė buvo ir Mažeikiuose, tačiau, tik pamačius skelbimą apie karatė bei pabuvus keliose trenerio Irmanto Jašinsko treniruotėse, šokiai buvo užmiršti.
Labiausiai per sezoną sportininkai laukia savaitę trunkančios vasaros stovyklos, kuri tampa valios ir fizinio pasirengimo išbandymu ir po kurios galima save vadinti kovotoju. „Teko būti dviejose tokiose stovyklose Panevėžyje ir Šventojoje bei matyti, kaip per treniruotes vienas po kito krinta nualpę sportininkai. Treniruotės vyksta tris kartus per dieną po dvi valandas, nepaisant oro sąlygų, organizuojamos naktinės pratybos“, – sakė Asta.
A. Galdikaitė jau išsikovojo geltonąjį diržą su žalia juostele, kas atitinka šeštąją šios šakos pakopą. Turint geltonąjį diržą dėl jo jau reikia kovoti dvikovose.
„Panevėžyje, ginant diržą, privalu buvo stoti į kovą su dvylika varžovių – žymiai stipresnių, pajėgesnių bei labiau patyrusių. Varžovės keitė viena kitą kas minutę, trečioje dvikovoje, kai gavau stiprų smūgį koja į veidą, atrodė, kad palūšiu. Tačiau tęsiau kovas ir pavyko išsilaikyti iki galo“, – prisimena mergina.

Į KOVĄ SU AŠAROMIS
Kiokušin karatė kova trunka tris minutes. Jei nepaaiškėja stipresnis, skiriami du pratęsimai. Nepaaiškėjus nugalėtojui ir po jų, kovotojai sveriami ir sunkesnysis pralaimi. Jei svoris vienodas, skiriami dar du pratęsimai, po kurių nugalėtojo vardas priklauso nuo teisėjų sprendimo.
Tokia dvikova vyko ir praėjusį mėnesį Jonavoje, kai Asta kovojo dėl Lietuvos taurės. „Kitoje tatamio pusėje stojo trejais metais vyresnė, daugiau patirties turinti varžovė, todėl, prisipažinsiu, bijojau eiti kovoti, akyse tvenkėsi ašaros. Tačiau kai viskas prasidėjo, negalvojau nieko, tik kovojau, nes, jei būčiau nuleidusi rankas, būtų „suspardę“, – prisimena kovotoja. Ir kovojo Asta sėkmingai: teisėjai varžovės pranašumą pripažino tik po dviejų pratęsimų, mažeikiškės kova bei ryžtas paliko didelį įspūdį karatė specialistams. Visko rezultatas – sidabro medalis.

NESLĖPĖ APMAUDO
Asta pernai tapo šalies jaunių taurės turnyro ir Lietuvos čempionato nugalėtoja, tačiau tas sezonas paliko ir nemalonių prisiminimų. „Kaip čempionė buvau iškovojusi teisę startuoti Europos jaunių pirmenybėse Sofijoje. Tačiau po treniruočių stovyklos Rukloje treneriai nusprendė manęs nevežti į šias pirmenybes, kadangi neturiu tarptautinės patirties, esu naujas „veidas“ rinktinėje. Juo apmaudžiau buvo, kad į pirmenybes vyko sidabro ar bronzos medalininkės kitų svorių kategorijų“, – sakė sportininkė.
Todėl dabar visas pasiruošimas yra skirtas vasario mėnesį vyksiančiam Lietuvos suaugusiųjų čempionatui. Jame mažeikiškė tikisi įvykdyti minimumo programą – iškovoti prizinę vietą. Jos visą laisvalaikį dabar „atima“ krosas, štanga ir „kriaušė“. Tačiau mergina laiko randa ir kitai savo aistrai – piešimui ant drobės.
Pokalbio pabaigoje Asta pabrėžė: „Užsiiminėti karatė niekada nėra per vėlu, reikia tik noro. Merginoms tai suteikia saugumo jausmą“.
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto