Seimui atmetus pasiūlymus leisti asmenvardžius dokumentuose rašyti ne vien lietuviškais rašmenimis, diskusijos netyla. Vyriausybė vis dar laikosi pozicijos, kad tai palengvintų už užsieniečių ištekėjusių moterų, Lietuvoje gyvenančių lenkų ir kitų tautinių mažumų dalią.
Oponentai įžvelgia grėsmių lietuvių kalbai ir ragina atsilaikyti lenkų spaudimui.
KALBOS NETYLA
Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Seimo nariai atmetė prieš porą savaičių, tragiškai žuvusio Lenkijos Prezidento Lecho Kačinskio vizito Lietuvoje išvakarėse.
Šis sprendimas būtų ypač aktualus Lietuvoje gyvenantiems lenkams. Pastarieji jau keletą metų kovoja dėl galimybės savo pavardes rašyti originalo kalba.
Su jų reikalavimais nesutinka Seimo narys Gintaras Songaila. Šiuo metu Seimas svarsto jo pateiktą alternatyvų projektą, pagal kurį dokumentuose būtų rašomos lietuviškos asmenvardžių formos, o originalo kalba juos būtų galima užrašyti lietuviško paso kitų įrašų puslapyje.
„Lenkijos pusė neturėtų peržengti ribos, kai natūralus rūpestis, kad Lietuvos lenkų tautinė mažuma nebūtų asimiliuota ar kaip nors skriaudžiama, jau tampa nekorektišku spaudimu, Lenkijos įtakos didinimo instrumentu, Lietuvos konstitucinių vertybių negerbimu ar net laužymu,“ – įsitikinęs Seimo narys.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius teigia, kad toks sprendimas neišspręstų žmogaus teisių klausimo – pavardė yra žmogaus nuosavybė, ir niekam nederėtų į ją kėsintis. Jis neatmeta galimybės po pusmečio (tokį terminą numato Seimo Statutas – K. V.) tuo pačiu klausimu vėl kreiptis į Seimo narius.
„Nežinau, ar suvokia šiaudinio patriotizmo atstovai, kad kalbai tai nepadės, tėvynės meilės nepridės, o daliai Lietuvos žmonių tokia Seimo išreikšta pozicija yra spjūvis į veidą ir postūmis nusisukti nuo Lietuvos, – apmaudą išliejo ministras savo internetiniame dienoraštyje. – Kažkam atrodo, kad jei leisime lenkams jų pavardes rašyti lenkų kalbos rašmenimis ir sz neversime į š, tai prarasime tautinį identitetą.“
POLITIKŲ REIKALAS
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys, humanitarinių mokslų daktaras Albinas Drukteinis pastebėjo, kad užsieniečių pavardžių rašymas originalo kalba – jokia naujiena.
„Rašėme tas dvigubas v (w – K. V.) ir nė kiek nesijaudinome. Tai abėcėlės nepažeidžia, nes užsienietiška firma, pavardė neturi įtakos lietuvių kalbai. Pavardė – ne kalbos dalykas, tai tik žmogų identifikuojantis ženklas, – „Santarvei“ aiškino Klaipėdos universiteto Lietuvių kalbos katedros vedėjas. – Problema ta, kad taip daryti nori turintys Lietuvos pilietybę kitų tautybių žmonės. Tada tai ne kalbinė problema, o politinė.“
Docentas įsitikinęs, kad tik politikai gali nuspręsti, ar lenkų tautybės Lietuvos pilietis išduoda Lietuvą, rašydamas savo pavardę ne lietuviškais rašmenimis.
„Patys rašmenys – nieko dėti. Jų buvimas kalbos vartosenoje nieko nekeičia, jų niekas neįrašys į abėcėlę,“ – pabrėžė A. Drukteinis.
Kalbininkas prisiminė, kad per pastaruosius dvylika metų Lietuvių kalbos komisija šiuo klausimu savo nuomonę išreiškė jau tris kartus. Kiekvieną kartą komisija pabrėžė, kad nėra pagrindo neleisti užsieniečių pavardžių rašyti originaliais rašmenimis, bet tekste turėtų būti vartojama linksniuojamoji forma.
LIETUVIAMS – LIETUVIŠKAI
Klaipėdos universiteto dėstytojas A. Drukteinis priminė, kad daugelis šalių yra priėjusios prie bendros nuomonės, rašant užsienietiškas pavardes, ne lotyniškos abėcėlės raides perrašyti lotyniškais rašmenimis.
Lenkijoje Tautinių mažumų įstatymas gausiausioms tautinėms grupėms leido savo pavardes rašyti originaliai.
Tai „Santarvei“ patvirtino ir Lenkijoje gyvenantis lietuvis Domas Rašimas.
„Mano tėvų dokumentuose pavardės užrašytos lenkiškais rašmenimis – su sz. Sužinojęs apie galimybę sulietuvinti pavardę, iškart pradėjau domėtis. Reikėjo atkelti savo senolių dokumentus, įrodyti giminystės ryšius, kad aš turiu teisę vadintis Rašimu. Nebuvo taip sudėtinga, kaip iš pradžių galvojau,“ – pasakojo medicinos mokslus baigęs vyriškis.
Pasak kalbininkų, tautinių mažumų atstovams savo pavardes rašyti originaliai leidžiama kone visoje Europos Sąjungoje.
KITI INTEGRAVOSI
Dalis politikų tvirtina, kad Lietuva negali atsilikti nuo Lenkijos – tautinių mažumų atstovams sąlygos abiejose šalyse turėtų būti tokios pat.
„Bet, regis, tai nelygiaverčiai dalykai. Santykis lietuvių Lenkijoje ir lenkų Lietuvoje – labai skirtingas. Lietuvoje yra daug daugiau lenkų, tad ir daugiau norinčiųjų. O kadangi Lenkijoje lietuvių taip nedaug, tai ir norinčiųjų ne tiek daug atsiranda. Juk nelabai aktualu, kad šalies pakraštėlyje kas nors užsirašys tą pavardę lietuviškai,“ – samprotavo kalbininkas A. Drukteinis.
Pasiteiravus, kodėl pavardžių rašymo originalo kalba klausimo nekelia kitų Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų atstovai, docentas paaiškino, kad šie žmonės į lietuvių kultūrą jau yra integravęsi. Tuo tarpu lietuvių ir lenkų istorija dar gyva – siekia vos šimtą metų.
Kad kitų tautinių mažumų atstovai nesidomėjo pavardžių rašymo originaliai klausimu, „Santarvei“ patvirtino ir Kultūros ministerijos tautinių mažumų reikalų skyriaus darbuotojai.
„Su tokiais klausimais į mus nesikreipia. Mums neteko girdėti, kad tai dar kam nors būtų aktualu,“ – sakė ministerijos darbuotojai.
SKIRIASI PAVARDĖS
Seimo narių atmestas Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas palengvintų ir už užsieniečių ištekėjusių moterų dalią. Iki šiol vyro pavardę paėmusios Lietuvos pilietės pavardė buvo lietuvinama – nelietuviškų rašmenų dokumentuose negali būti.
„Užsienyje susituokusiai moteriai suteikiama vyro originali pavardė. Ji grįžta čia, o Lietuvos piliečiui neturime teisės įrašyti pavardės, pavyzdžiui, su dviguba v. Taip ir nutinka – vyras yra viena pavarde, o žmona – kitokia. Nors užsienyje išduotame santuokos liudijime pavardė bus tokia kaip vyro,“ – apie pavardžių rašybos problemą „Santarvei“ pasakojo Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Bronė Nikitina.
Specialistė paaiškino, kad ši problema Mažeikių kraštui aktuali, nes paprastai per metus užregistruojama kelios dešimtys tokių santuokų.
TARMĖS – BUIČIAI
Stebėdami diskusijas dėl lenkų ir kitų tautinių mažumų pavardžių rašymo originaliai, į jas įsitraukė ir žemaičiai.
„Kodėl gali būti leidžiama lenkams prisistatyti oficialiai lenkiškai, kai net žemaičiai to negali?“ – piktinosi į redakciją paskambinęs vyriškis.
Lituanistė Laima Skabickienė „Santarvę“ patikino, kad įteisinti žemaičių kalbą neįmanoma – tarmė yra tik buitinė, šnekamoji kalba.
„Viskam turi būti sava vieta. Mes juk laikomės bendrinės kalbos normų, ir nieko čia nepadarysi. Kad žemaitiškos pavardės unikalios ir įdomios, tai gerai, gražu. Tai labai pavojingas žemaičių susireikšminimas,“ – nuomonę išdėstė L. Skabickienė.
Pasiteiravus apie žemaitiškus pasus, lietuvių kalbos mokytoja paaiškino, kad tai gali būti vertinama kaip gražus žaidimas, kaip galimybė pasakyti, kad esi žemaitis.
L. Skabickienė įsitikinusi, kad žemaitybę galima skleisti per kultūros draugijas, tyrinėjant tarmę, istoriją, jos unikalumą.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys A. Drukteinis „Santarvę“ patikino, kad komisija kol kas nėra sulaukusi jokio žemaičių prašymo rašyti asmenvardžius žemaitiškai.
Jis priminė, kad tūlam dzūkui būtų sunku suprasti žemaitiškus asmenvardžius. Su tokia problema gali susidurti ir lietuviai, skaitydami originaliai užrašytas lenkų ir kitų tautinių mažumų pavardes.
LAIKO KLAUSIMAS
„Santarvės“ pašnekovai įsitikinę, kad Seimas anksčiau ar vėliau šį įstatymą vis tiek priims.
„Partnerystė su Lenkija mums svarbi, ji strateginė. Pažiūrėkite, ką Bumblauskas (istorikas Alfredas Bumblauskas – K. V.) šneka: jei atsisuksi į Vakarus, pirmiausia Lenkiją pamatysi. Aš jaučiu, kad nuspręs ne taip, kaip nusprendė dabar,“ – prognozavo kalbininkas A. Drukteinis.
Tokios pat nuomonės ir Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja B. Nikitina.
„Turės jie (Seimas – K. V.) priimti tą įstatymą. Jeigu mes jau įėjome į Europos Sąjungą, tai ir turėsime pavardes rašyti tokias, kokios jos yra. Tai tik laiko klausimas,“ – įsitikinusi specialistė.
Ji priminė laikus, kada griežtos taisyklės neleido originaliai užrašyti rusiškos pavardės. Pavyzdžiui, Ivanovskij būdavo įregistruojamas kaip Ivanovskis.
„O dabar, po Nepriklausomybės atkūrimo, tie patys žmonės grįžta pas mus ir pareiškia norą turėti savo originalią pavardę. Ir darome ištaisymus,“ – pastebėjo vedėja.
Nuotr. iš redakcijos archyvo.: Įstatymo projekto skeptikai baiminasi, kad kitų tautybių Lietuvos piliečiams leidus pavardes rašyti originaliai, kils grėsmė lietuvių kalbai.
