Žmonių ryšiai, įtakos ir keliai – šiųmečių paveldo dienų akcentai

Kultūros paveldo dienomis vadinami kasmet rugsėjį vykstantys nemokami renginiai, skatinantys visuomenę atkreipti dėmesį į mums atitekusį unikalų ankstesnių kartų palikimą.
Kaip ir kasmet, šio ciklo renginius organizuoja bei juose dalyvauja ir Mažeikių rajono gyventojai. „Kultūros paveldas: ryšiai, įtakos, keliai“ – tokia tema nagrinėjama jau įvykusiuose ir savaitgalį dar vyksiančiuose šiųmečių paveldo dienų renginiuose.

Judėjimas padėjo megzti ryšius

Europos paveldo dienos (EPD) – puikus būdas, o kartu ir proga prisiliesti ne tik prie tų kultūros objektų ar reiškinių, kuriuos matome šiandien, bet ir pamatyti, išgirsti, patyrinėti, pasigilinti, suvokti, kaip ir iš kur jie pas mus atsirado.
Tam kaip niekad dėkinga šių metų EPD tema – „Kultūros paveldas: ryšiai, įtakos, keliai“.

Šiandien žmonės daug keliauja. Nieko nestebina, kad per kelias valandas galime pakeisti kelias laiko juostas. Vadiname save globaliais žmonėmis, tačiau keliaujama buvo visais laikais – taikos ir karo metu, piligrimystės, prekybos, diplomatijos, užkariavimo, atradimų, kūrybos tikslais. Migracija vyko tiek šalies viduje, tiek tarp šalių ar žemynų. Keliavo žmonės, o su žmonėmis ir jų daiktai, idėjos, įsitikinimai.

Šis judėjimas iš vienos vietos į kitą sukūrė daugybę prasminių bei fizinių kelių ir maršrutų. Beje, kai kurie keliai ir maršrutai taip įsišaknijo, kad jais keliaujama kelis šimtus metų. Pavyzdys – piligriminis Šv. Jokūbo kelias, vedantis į Ispanijos miestą Santjago de Kompostelą.

Mokslininkai ir paveldosaugos specialistai teigia, kad kultūros paveldo objektai, skaičiuojantys kelis šimtus metų, padeda atsekti daugybę įvairių ryšių, įtakų, kelių, prisilietusių prie jų.

Rionė giminės ryšiai, keliai ir įtakos

Europos paveldo dienos praėjusį penktadienį pradėtos minėti Renavo dvaro sodyboje. Čia buvo iškilmingai iškelta EPD vėliava.

Po to dvaro lankytojai buvo pakviesti pasigilinti į Žemaitijos dvarininkų giminystės ryšius, jų įtaką kraštui.
Pranešimą šia tema skaitė istorikas, profesorius Vacys Vaivada. Dvaro kultūros projektų administratorė Vilma Vžesniauskienė klausytojams pristatė Renavo dvaro baronų Rionė giminės medį. O jis didelis, šakotas. Beje, pasakojama, kad Rionė giminės narius siejo draugiški, giminiški ryšiai. Apie tai liudija įrašai iki šių dienų išlikusiame Antano Rionė dienoraštyje.

Renavo baronų šeimos narius gyvenimas nuvedė į Gargždus, Veisiejus, Paežerius, Aštriąją Kirsną, per vedybinius ryšius Rionė giminės atstovai įsiliejo į Gorskių, Borevičių, Gauronskių, Oginskių, Valavičių gimines.

Išklausę pranešimo ir pristatymo mažeikiškiai autobusu vyko į Biržuvėnų dvarą, kurį kadaise valdė didikų Gorskių giminė.
Šeštadienį įvyko dar viena pažintinė išvyka. Mūsų rajono gyventojai važiavo į Vėžaičius, menančius baroną Feliksą Rionė, ir į Rietavo, Plungės dvarų sodybas, buvusias kunigaikščių Oginskių valdas.
Mažeikiškiai buvo pirmieji, išbandę Vėžaičių kultūros centro surengtą teatralizuotą ekskursiją, o Plungėje tyrinėdami Renavo dvarininkų ryšius suspėjo apžiūrėti ir Žemaičių dailės muziejuje eksponuojamą Pasaulio žemaičių dailės parodą, pasiklausyti dvaro laikrodinėje tuo metu vykusio koncerto.

Viekšnių malūne rengiamas susibūrimas

Viekšnių bendruomenė įgyvendina projektą „Tekantis paveldas: vandens malūnų tyrinėjimas ir bendruomenės švietimas“. Ji siekia, kad Viekšnių vandens malūnas taptų traukos centru vietiniams žmonėms ir miesto svečiams.

Viena iš šio projekto veiklų – šiandien, 15 val., prie Viekšnių malūno ir malūne vyksiantis susibūrimas – darniai įsilieja į šiųmetes Europos paveldo dienas.
Į Viekšnius atvyks ir apie Vilniaus rajone esančio Liubavo dvaro vandens malūno istoriją bei jo atgimimą papasakos šio malūno įveiklinimu besirūpinantis Gintaras Karosas.

Renginyje dalyvaus ir sukaupta informacija pasidalins viekšniškis kraštotyrininkas Bronius Kerys. Čia bus surengta istorinių Viekšnių malūno fotografijų paroda ir rugsėjo 6–13 dienomis vyksiančių keramikos kūrybinių dirbtuvių, kurių metu bus gaminami suvenyrai, reprezentuojantys Viekšnių vandens malūną, pristatymas.
Visi, kam įdomi Viekšnių vandens malūno istorija ir aktuali jo ateitis, kviečiami dalyvauti susibūrime.

Baigiamieji akordai – sekmadienį

Sekmadienį Tirkšliuose įvyks sakralinio meno ir paveldo simpoziumo „Versmės“ ir Europos paveldo dienų Mažeikių rajone baigiamasis renginys.

Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčioje 10 val. bus aukojamos šv. Mišios. Kiek vėliau, 10.45 val., dr. Liepa Griciūtė-Šverebienė pristatys pranešimą „Auksakalystė Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčioje“.
Nuo 11.45 val. prasidės tirkšliškės mokytojos Loretos Gedvilienės fotografijų parodos „Šv. Petro ir Povilo atlaidai Tirkšliuose“ ir mokytojos Editos Baltrušaitienės bei jos mokinių Evelinos Gedrimaitės, Lukos Kačinskaitės sukurto atvirukų rinkinio „Tirkšlių krašto paveldas“ ir 2025 metų kalendoriaus „Mažeikių krašto mažoji architektūra“ su dailininkės Agnės Juškaitės akvarelėmis pristatymas.

Tačiau tai dar ne viskas. Po parodos ir leidinių pristatymo susirinkusiųjų lauks gardi Tirkšlių seniūnijos bendruomenės staigmena. O 13.30 val. įvyks restauruoto Balėnų kaimo koplytstulpio su nauja Šv. Jono Nepomuko skulptūrėle šventinimas ir pristatymas (prie kelio Mažeikiai–Telšiai, ties sankirta su Pievėnų ir Rubikų keliu, vadinamąja „Patogumo“ sankryža).

Dalyvaus restauratorius, skulptūrėlės autorius Dovydas Ušinskas, Nevarėnų, Pievėnų ir Tirkšlių parapijų klebonai, Balėnų ir aplinkinių vietovių gyventojai.
Nuotr. Rimos SKRODENYTĖS ir iš „Mažeikių krašto kultūros paveldo“ paskyros