Žolinė – šventė žemdirbiams ir krikščionims

Rugpjūčio 15-oji – Žolinė – vasaros ir rudens sandūros, atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis šventė. Krikščionybę išpažįstantiems žmonėms –  Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena.

Tarp vasaros ir rudens

Rugpjūčio vidurys – laikas, kai vasara jau suka prie pabaigos ir vėsta orai, pranašaudami artėjantį rudenį. Tuo metu nuo seno lietuviai šventė vasaros ir rudens sandūrą – Žolinę.
Tai laikas, kai nudirbti ar baigiami svarbiausi laukų darbai, surinkti vaisiai ir uogos, šeimininkės pasirūpinusios uogienėmis ir kitomis atsargomis žiemai. Pietinėje Lietuvoje viskas vyksta keliomis savaitėmis anksčiau, nes ten viskas greičiau subręsta.
Mažeikių muziejaus darbuotoja Raimonda Ramanauskienė pasakojo, kad moterys per Žolinę  rinkdavo gražiausias laukų gėles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį.
„Dzūkijoje, Suvalkijoje šios puokštės buvo turtingesnės, didesnės, Gervėčiuose teko matyti, kad į puokštę įkomponuojamas net burokas“, – kalbėjo muziejininkė.

Vietoj kūno – gėlės

Lietuvoje įvedus krikščionybę, Žolinė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Šventajame Rašte rašoma, kad Jėzaus motinos Marijos mirties apaštalai budėjo prie jos kapo.
Petras išvydo, kaip Marija prisikėlė iš numirusiųjų ir Viešpats ją paėmė į dangų. Atidarę patikrinti karstą, apaštalai Marijos kūno neberado – vietoj jo buvo tik daugybė gražių gėlių.
„Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas“, – taip apaštalas Jonas aprašo regėjimuose matytą Saulėtąją moterį. Ši moteris – bažnyčios, kovojančios prieš žemės blogį, biblinį slibiną, simbolis.

Atlaidai – Viekšniuose

Kasmet Lietuvos bažnyčiose rengiami iškilmingi Žolinės atlaidai.
Šv. Mišių bažnyčiose metu šventinamos vaistingos laukų žolelės, gėlės, javai ir daržovės. Dzūkės nuo seno į gėlių puokštę įdėdavo morką, griežtį, buroką ar net kopūsto galvą.
Pašventintų daržovių valgydavo visa šeimyna, padalydavo su pašaru gyvuliams, tikėdami, kad taip visi bus apsaugoti nuo ligų.
Merginos nusipindavo ir pašventindavo devynis skirtingų augalų vainikėlius. Sudžiovinti žolynai būdavo laikomi pirkioje už šventųjų paveikslų, užėjus griaustiniui, jais smilkydavo namus, susirgę gerdavo iš jų išvirtą arbatą.
Mažeikių dekanas Zenonas Degutis informavo, kad mūsų rajone Žolinės atlaidai penktadienį vyksta Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, šv. Mišių pradžia – 12 valandą.