Žolininkės teigimu, vaistinės arbatos ne tik gydo

Viekšniškė farmakognostė, žolininkė Jadvyga Balvočiūtė teigia, kad troškulį malšina, atsigaivinti karštą vasaros dieną padeda vaistažolių arbatos. Be to, jos turi įvairių medžiagų, mikroelementų, kurie su prakaitu labai greitai pasišalina iš žmogaus organizmo.

RINKTIS REIKIA ŽINOMUS AUGALUS

Farmakognostė pataria nenaudoti nepažįstamų augalų, juolab jeigu jų skonis negeras. To pamiršti negalima, tai labai svarbu.
Sveikas žmogų neturėtų gerti priešuždegiminių, šlapimo išsiskyrimą skatinančių arbatų. Rekomenduojama gerti visas kvapių augalų arbatas, nes jos gaivina ir vėsina. Rinktis reikia tas arbatas, kurios žinomos, turi gaivų skonį, veikia gaivinamai, yra kvapios, tas, kurias vartojame kasdien.
Pirmoje eilėje reikėtų gerti sidabražolių arbatų, pagamintų iš miškinės arba žąsinės sidabražolės. Pastarąją žmonės vadina kalakutžole. Galima į arbatą įmesti ir dilgėlės, beržo, žemuogių lapelį, gyslotį.
Labai sveikos melisos, pipirmėčių arbatos, gaivinamai ir raminamai veikia čiobrelių arbata, bet per dažnai ir kasdien jos gerti nereikėtų. Ilgiau ir nuolat vartojant ji gali paveikti kepenis.
Debesylų, vingiorykštės arbatos skatina prakaitavimą, todėl jų karštų arba šiltų nereikėtų gerti. Prieš vartojant arbatas derėtų atvėsinti.

TINKA PASKANINTI KVAPIAIS AUGALAIS

J. Balvočiūtė pataria užplikyti arbatą iš labai įvairių vaistažolių. Sakykim, nuskynę sidabražolės lapelį, įmeskite kelis lapelius žemuogės, mėlynės, erškėčio lapą, įdėkite kvapių augalų: mėtų, melisų, raudonėlio, juozažolės, erškėčio žiedlapių. Iš šio rinkinio išeis labai gera, gaivinanti arbata. Galima įmesti dar ir garšvos žiedelį. Tada turėsite tikrai žavingą arbatą.
Nebūtina sudėti visus paminėtus komponentus, galima panaudoti tik dalį jų. Nepakenks ir visokie dabar jau pradedantys žydėti augalai. Baltai pražydo kmynai, dobilai, pakrūmėse žydi builis. Tik svarbu nepadauginti: įmesti vieną ar du skėtukus.

LAPŲ SULTYSE – DAUG VITAMINŲ

Žolininkė pataria nepamiršti ir kiaulpienės. Jos žiedyną patartina įsimesti į arbatą arba net suvalgyti. Jeigu kiaulpienę susmulkinsim, arbata bus mažiau gaivinanti, neturės kvapo, bet užtai labiau pajusime jos skonį.
Arbatas galima ruošti iš jaunų eglių, pušų, kadagių spyglių, taip pat – iš ūgliukų. Anot J. Balvočiūtės, nereikėtų bandyti tujų arbatos.
Net ir neišeinant į pievas ar miškus, dabar ir savo darže galima pasirinkti jaunų, kvapių augalų ir įsidėti į arbatą. Tai labai teigiamai paveiks mūsų organizmą, nes juose yra daug vitaminų.
Labai gerai yra lapų sultys. Žali lapai viską, ką turi savyje, atiduoda per sultis, nes lapų pavidalu daug kas lieka nepanaudota. Sulčių reikia gerti arbatinį arba valgomąjį šaukštą vieną kartą per dieną.
Visos arbatos, kvapiosios ir gaivinančios, užplikomos verdančiu vandeniu, o geriamos, kaip jau minėta, savo nuožiūra: karštos, vėsios ar šaltos.
Jokių taisyklių nėra: kas kokią arbatą pageidauja, tokią ir geria. Ryte galima gerti karštą, o dieną ir vakare – vėsią. Šalta arbata atgaivina. Jei vakaras šaltas, tai puikiai pasijusime vakare išgėrę ir karštos arbatos.
Marius STONYS

Vaistažoles galite rasti čia

2 Atsakymai į “Žolininkės teigimu, vaistinės arbatos ne tik gydo”

  1. as parašė:

    laba,gal kas zino ar tuju arbata gydo epilepsija,girdejau tai per viena radijo laida……..aciu

  2. Sandra parašė:

    Sauni moteris, tikrai ismano savo darba. Karta pas ja buvau ir likau labai patenkinta.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto