Prisiminimui – išvykos dalyvių bendra nuotrauka. Rimos Skrodenytės nuotr.
Vėlinės – rimties, susikaupimo ir prisiminimų metas. Artėjant šiai dienai uždegti žvakutę ne tik ant savo artimojo, bet ir ant visų užmiršto kapo – sena lietuvių tradicija.
Mažeikių rajono šauliai, krašto istorija besidomintys žmonės pagerbė Mažeikių krašto partizanų atminimą. Jie žvakutes uždegė ne tik ant laisvės kovotojų kapų, bet ir šalia ženklų, įamžinančių rezistencines kovas.
Aplankė nemažai vietų
Istorija besidomintis Purvėnų kaimo gyventojas Kęstas Sidabras artėjant Vėlinėms inicijavo išvyką, kurios metu buvo siekiama pagerbti Mažeikių krašto Alkos rinktinės partizanus, paaukojusius savo gyvybę už Lietuvos laisvę.
Išvykos dalyviai per vieną dieną aplankė dvylika vietų. Mažeikių miesto kapinėse aplankė neseniai Amžinybėn išėjusio pogrindininko, politinio kalinio Alberto Ruginio kapą, pagerbė Viekšnių būrio partizanų atminimą. Gaurylių kaime išvykos dalyviai stabtelėjo prie paminklo Nevarėnų kuopos partizanams, prie atminimo ženklo Balėnų miške jie pagerbė 1951 metais žuvusius Nevarėnų ir Sedos būrių partizanus. Kirkilų kaime jie apžiūrėjo bunkerio-slėptuvės fragmentus, netoliese esančiose kapinaitėse išvykos dalyviai uždegė žvakę ne tik ten atgulusiems gretimų kaimų žmonėms, bet ir čia palaidotam nežinomam partizanui.
Taip jie išreiškė pagarbą partizanams, kurių atminimas dar nėra įamžintas. Žvakutės vietose, susijusiose su rezistencinėmis kovomis, uždegtos Ketūnuose, Sedoje, Kalnijose, Dagių, Laumių miškuose Ylakiuose.
Susiejo su akcija
Šios išvykos sumanytojas K. Sidabras sako, kad akcija, kurios metu uždegamos žvakutės ant nežinomų kapų, prieš 6 metus prasidėjo Dzūkijoje ir per laiką išplito po visą Lietuvą.
K. Sidabras drauge su bendraminčiu, kraštotyrininku iš Akmenės rajono Egidijumi Jaraminu sumanė, kad prasminga būtų pakviesti istorija besidominčius žmones apvažiuoti Mažeikių rajono vietas, kuriose kovėsi, slėpėsi, žuvo partizanai.
Išvykos dalyviai pabuvojo ir Ylakiuose. Rimos Skrodenytės nuotr.
„Kadangi aplinkybės taip susidėliojo, kad tą išvyką surengėme rudenį, susiejome ją su Lietuvoje vykstančia žvakučių uždegimo akcija. Mes prisiminėme žuvusius partizanus, jų žuvimo aplinkybes“, – pasakojo jau keletą metų Lietuvos pokario laikotarpio įvykiais besidomintis K. Sidabras.
Aplankė dvylika vietų
Pašnekovo įsitikinimu, istorija, o juo labiau tokia specifinė jos sritis kaip rezistencija, nėra labai patraukli ar įdomi daugeliui žmonių. Todėl ir dalyvių šioje išvykoje nebuvo labai daug. Vis tik išvykoje dalyvavo žmonės iš Akmenės, Kuršėnų, Ylakių. Dalyvavo keli Gabijos gimnazijos šaulių būrio nariai su vadove Rima Skrodenyte.
„Per dieną aplankėme dvylika vietų. Papasakojau dalyviams, ką žinojau apie partizanus, stengiausi atsakyti į jiems rūpėjusius klausimus“, – kalbėjo K. Sidabras.
Darbo dar yra nemažai
O ar aktyvus mūsų rajone buvo partizaninis pasipriešinimas? Pašnekovas sakė, kad, lyginant su kaimyniniais rajonais, jis buvo šiek tiek pasyvesnis. Pavyzdžiui, Mažeikių Alkos rinktinėje nuolat veikė tik 2 kuopos – Sedos ir Ylakių. O Klaipėdos, Kretingos, Skuodo rajonuose veikusią Kardo rinktinę sudarė 12 kuopų.
Telšių rajone tam tikri pasipriešinimo būriai veikė iki 1954 metų pabaigos, o Mažeikiuose 1948–1949 metais buvo likę vos keli nedideli pasipriešinimo būriai.
K. Sidabro nuomone, mūsų rajone, kalbant apie partizaninio pasipriešinimo dalyvių įamžinimą, nuveikta nemažai, tačiau vis dar yra nepaženklintų, neįamžintų vietų, kurios gyvos tik istorija besidominčiųjų bei ją išmanančiųjų mintyse.
kad informacijos apie partizaninio pasipriešinimo veiklą mūsų rajone yra labai mažai. Nėra straipsnių, nėra didesnių renginių, paminėjimų. Mokyklose tuo domisi keletas mokinių, o reikėtų ilgų istorijos pamokų, išvykų. Viskas nueina užmarštin. Ir tik didžiulė pagarba tokiems istorija besidomintiems entuziastams.