Kitą savaitę prasidės naujieji mokslo metai. Vienos švietimo įstaigos mokinius pasitiks atsinaujinusios, kitos – tik šiek tiek paremontavusios patalpas. Kai kuriose mokyklose šiuo metu dar vyksta remonto darbai, bet vadovai garantuoja, kad visi jie bus užbaigti iki Rugsėjo 1-osios.
Pirmąją mokslo metų dieną lydi gera nuotaika, tačiau tolesnės kelia nerimą ir įstaigų, ir Savivaldybės vadovams.
Akivaizdu, kad teks veržtis diržus taupant šilumą ir elektrą. Kaip didžiausią galvos skausmą rajono valdžia įvardija keliskart išaugusias kieto kuro, kuriuo šildomos rajono mokyklos, kainas.
Išsakė pageidavimus
Kiekvienais metais gegužės pabaigoje švietimo įstaigos Savivaldybės administracijos Švietimo kultūros ir sporto skyriui pateikia raštus – nurodo, ką reikėtų sutvarkyti, pasibaigus mokslo metams. Trečiadienį vykusiame Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus sakė, kad šiemet buvo prašoma nurodyti ne daugiau dviejų būtiniausių tvarkytinų dalykų.
„Įstaigų vadovai surašė kainas ir bendra suma išėjo gana solidi – daugiau nei 500 tūkst. eurų. Pasitarę su Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Sauliumi Šiuriu nusprendėme, kad pinigai pirmiausia bus skirti tiems, kam reikia tvarkyti stogus, šilumos mazgus, o taip pat avarijoms, kurių mes negalime numatyti, likviduoti“, – politikams kalbėjo A. Stonkus.
Pasak jo, visiems norams ir planams pinigų tikrai nepakanka.
Tiek lėšų skirti negali
Ugdymo įstaigų poreikius nutarta finansuoti maždaug 200 tūkst. eurų. Tikslesni skaičiai būsiantys atlikus visus darbus ir už juos sumokėjus.
„Stengiamės, kad nebūtų taip, jog viena mokykla jau dešimt kartų gavo lėšų, o kita – nė karto. Akcentavome, kad tvarkoma būtų tik tai, kas reikalinga. Jeigu mokykla be to gali normaliai dirbti, tai galime kažko ir nepadažyti. Svarbiausia, kad nebūtų kiauras stogas ir patalpose būtų šilta. Apžiūrėjau mokyklas, visos pagal galimybes kažką tvarkėsi. Žinoma, norėtųsi daugiau, bet viskas atsiremia į finansavimą“, – akcentavo A. Stonkus.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo teigimu, prioritetas Savivaldybės finansavimui buvo suteiktas ir tiems, kas darbus ketina atlikti savo jėgomis, o iš Savivaldybės administracijos pinigų prašo tik priemonėms, statybinėms medžiagoms.
Išskyrė, kas svarbiausia
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius S. Šiurys taip pat akcentavo, jog reikia tvarkyti tai, kas būtina ir neatidėliotina. Vienas pagrindinių dalykų – stogai.
„Jei nesutvarkai viršutinės dalies, vanduo patenka į pastatą ir tada gadina visus likusius dalykus. Nukenčia pastato konstrukcija, sienos, perdangos, grindų danga. Atsiranda pelėsis. Noras susitvarkyti yra sveikintinas, bet aš, kaip Administracijos vadovas, turiu prižiūrėti, kad pinigai būtų išleidžiami ne vien tik puošybai, bet tam, kad pastatas atliktų jam priskirtą funkciją, kad jame galėtų nenutrūkstamai vykti ugdymo procesas “, – „Santarvei“ sakė S. Šiurys.
Didesni darbai
Savivaldybės administracijos direktorius išvardijo didesnius darbus, kurie buvo atlikti ir vis dar atliekami švietimo įstaigose.
Vienas iš stambesnių šiais metais atliekamų darbų – Pavasario progimnazijos pagrindinio įėjimo laiptų kapitalinis sutvarkymas, kuris atsieis apie 15 tūkst. eurų. Remontuojamas ir Mažeikių vaikų ir jaunimo daugiafunkcio centro stogas, šis remontas kainuos apie 20 tūkst. eurų.
Pavasario progimnazijos direktorius Rolandas Volkovas „Santarvei“ sakė, kad nors dar ir dabar tvarkomi mokyklos laiptai, visi darbai iki mokslo metų pradžios bus užbaigti.
„Mokinius mokykla pasitiks atsinaujinusi ne tik išore, bet ir vidumi. Savo lėšomis sutvarkėme visą pirmo aukšto koridorių, pakeitėme apšvietimą. Remontuojame po truputį, nors ir norėtųsi greičiau, bet ne visada pavyksta“, – kalbėjo R. Volkovas.
Tvarko pagal galimybes
Laiptus šiais metais tvarkosi ir Viekšnių lopšelis-darželis „Liepaitė“. Ši įstaiga pateko į prioritetinį sąrašą, nes Savivaldybės finansavimo prašė tik priemonėms įsigyti, tvarkymo, remonto darbai vyksta savomis pajėgomis.
Įstaigos direktorė Daiva Narmontienė „Santarvei“ sakė, kad pagrindinius darbus atliks pagalbinis darbuotojas. Nemažai prisideda ir tėveliai.
„Iš Savivaldybės gavome penkis tūkstančius eurų priemonėms. Atnaujinsime įėjimo laiptus ir aikštelę. Padedant tėveliams, įsirengsime basakojų taką, knygų namelį. Galime tik pasidžiaugti tėvelių geranoriškumu, kurie mums padeda visus mokslo metus“, – kalbėjo D. Narmontienė.
Likviduoja avarijas
Savivaldybės administracijos direktorius S. Šiurys teigė, kad pirmiausia buvo remontuojamos ir tos įstaigos, kuriose įvyko vandentiekio, šilumos tiekimo ar kitos avarijos. Be eilės tvarkoma ir buitinė technika, kuri reikalinga mokiniams maitinti.
Kaip vieną didesnių šių metų incidentų direktorius įvardijo vandentiekio avariją „Ventos“ progimnazijoje, ji įvyko mokslo metams baigiantis. Avarijos likvidavimo ir remonto darbai vis dar tebevyksta. Tikimasi viską užbaigti iki mokslo metų pradžios.
„Ventos“ progimnazijos direktorė Ramunė Badaukienė „Santarvei“ sakė, kad iki pat šios savaitės pradžios buvo ieškoma avarijos priežasties, vietos, kur konkrečiai trūko vamzdžiai.
„Laimei, pagaliau pavyko nustatyti konkrečią vietą, kur trūko vamzdynas. Šiuo metu mokyklos rūsyje keičiami pažeisti vamzdžiai. Džiaugiamės, kad nereiks daug griauti. Pasenę vamzdžiai – bene aktualiausia problema. Sėdime lyg ant parako statinės. Nežinome, kada kur kas pratrūks. Nebepamenu metų, kada nebūtume keitę vieno ar kito vamzdžio dalies“, – sakė R. Badaukienė.
Būtina tvarkyti
Pasak direktorės, kai buvo tvarkomas mokyklos rūsys, pakeisti seni vamzdynai – jie buvo realiai matomi, buvo galima suprasti, ką būtina keisti.
„Žinoma, būtų teisinga senose mokyklose įvertinti visų vamzdynų, elektros instaliacijos būklę ir prireikus viską pakeisti. Kitu atveju, bet kada galime susidurti su įvairiausiomis avarijomis“, – kalbėjo R. Badaukienė.
Vandentiekio avarija progimnazijai pridarė nemažai nuostolių. Sugadintos patalpos, kurios buvo ruošiamos sensoriniam kambariui, vandeniu supiltos ir ten buvusios priemonės. Dabar teks viską pirkti ar daryti iš naujo.
Pasak R. Badaukienės, šiais metais „Ventos“ progimnazijoje sutvarkytos valgyklos patalpos, įrengtas higienos kambarys. Savo lėšomis mokykla įrengė vieną klasę, skirtą pradinukams.
Kelia nerimą
Prasidėsiantys mokslo metai ir naujasis šildymo sezonas daugeliui rajono mokyklų kelia nerimą.
Kai kurių įstaigų šildymas kietu kuru – granulėmis – šiuo metu yra ir vienas Savivaldybės administracijos vadovų galvos skausmų. Kainoms šoktelėjus kelis kartus, kuro neįpirkti. Nedžiugina ir kylančios elektros kainos, nes papildomos išlaidos užguls švietimo įstaigų ir Savivaldybės vadovų pečius.
Trečiadienį vykusiame Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje A. Stonkus informavo, kad dar birželio mėnesį švietimo įstaigų vadovai buvo įpareigoti apžiūrėti, kaip veikia krosnys, ar bus galima sėkmingai pradėti šildymo sezoną. Dėl pačios įrangos didelių nusiskundimų nėra, tačiau nerimą kelia kietojo kuro – granulių kainos.
„Esame numatę, kad švietimo įstaigos negali pirkti granulių už didesnę kainą nei 600 eurų už toną. Mūsų žiniomis, dabar kaina yra kur kas didesnė, kai pernai tona kainavo iki 300 eurų“, – politikams paaiškino A. Stonkus.
Granulėmis yra šildomos švietimo įstaigos Židikuose, Sedoje.
Kainos peržengia ribas
S. Šiurys „Santarvei“ sakė, kad kai kurios švietimo įstaigos jau yra sulaukusios siūlymų pirkti granules. Pasak Administracijos direktoriaus, pasiūlymų kainos peržengia visas protingumo ribas. Kai kurie pardavėjai prašo daugiau nei 1000 eurų už toną (su pridėtinės vertės mokesčiu).
„Ieškome kitų išeičių. Svarstome galimybę jungtis į kietu kuru – granulėmis – prekiaujančią biržą ir pirkti didesnį kuro kiekį visoms mokykloms. Nupirktas granules laikyti UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ teritorijoje. Šiuo metu vyksta diskusijos su įmonės vadovais. Jie nusiteikę geranoriškai ir greičiausiai viską suderinsime“, – „Santarvei“ sakė S. Šiurys.
Pasak direktoriaus, galvojama dabar nupirkti bent tiek kieto kuro, kad jo užtektų iki Naujų metų.
„Rinkoje šiuo metu yra nusistovėjusi įdomi situacija. Ilgalaikių sutarčių niekas nenori pasirašyti, nes yra neaiškios medienos, iš kurios gaminamos granulės, kainos. Tokia situacija susidarė dėl įtemptos geopolitinės situacijos. Didžioji dalis granulių pas mus atvažiuodavo iš Baltarusijos, dabar reikia naudoti savo resursus“, – akcentavo S. Šiurys.
Teigiamos tendencijos?
Savivaldybės administracijos vadovo teigimu, pastebima ir teigiamų poslinkių.
„Vyriausybė imasi įvairių priemonių situacijai stabilizuoti. Kai Vyriausybė priėmė sprendimą dėl susidariusios ekonominės situacijos leisti naudoti mazutą, medienos kainos šiek tiek stabilizavosi. Praėjusią savaitę viename iš prekybos centrų mačiau: tona granulių kainavo 600 eurų“, – pastebėjimais pasidalijo S. Šiurys.
Jis teigė, kad kitų alternatyvų nei šildyti granulėmis mokyklose nėra. Tik viena iš mokyklų gali būti šildoma skystu kuru.
Pasak direktoriaus, nerimą dėl būsimų išlaidų kelia ne tik šildymo, bet ir elektros kainos. Ieškoma būdų taupyti.
Ieškoma taupymo galimybių
Trečiadienį vykusiame Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje taip pat buvo kalbama apie elektros ir šilumos energijos taupymo galimybes. Svarstyti įvairūs variantai.
Tarp jų – vienu ar dviem laipsniais sumažinti šildymą mokyklose arba jų salėse ne darbo metu, šventinėmis dienomis. Nuspręsta atlikti mokyklų salių nuomos mokesčio skaičiavimus, kuris dabar esantis gerokai per mažas.
A. Stonkus prasitarė: svarstoma išvis atsisakyti salių nuomos po darbo valandų, nes kaštai esantys gerokai didesni, nei gaunama nuoma.
Kalbėta ir apie galimybes pakeisti elektros prietaisus, kurie ugdymo įstaigose šiuo metu yra neekonomiški, suvartoja daug elektros energijos.
