Sekmadienį minima pareigūnų, be kurių neįsivaizduojama viešoji tvarka, gyventojų ramybė, kasdienis gyvenimas, profesinė šventė – Angelų sargų arba Policijos diena. Jau ketvirtį amžiaus į pagalbą žmonėms su savo keturkojais draugais skuba kinologas Tomas Taurinskis.
Patraukė noras išbandyti save
Darbą vidaus reikalų sistemoje prieš 24 metus mažeikiškis pasirinko atsitiktinai. Atlikęs karinę tarnybą pasienio departamente, T. Taurinskis sulaukė pasiūlymo ją tęsti saugant valstybės sieną. Tarnybą pradėjo eiliniu pasieniečiu, bet netrukus iš tuometinio Mažeikių pasienio užkardos vado Vytauto Dabulskio sulaukė pasiūlymo dirbti su šunimis. Tiesa, tuomet jo žinios apie šunis buvo tik tokios: turi keturias kojas, kanda ir bėga.
„Sutikau vien dėl to, kad patiko gyvūnai, norėjosi išbandyti save. Taip pradėjau dirbti ir palengva įsivažiavome. Pirmasis buvo užkardos vado šuo Falko – Vilniuje atlikus testus, bandymus, buvo pripažinta, kad jis tinkamas tarnybai. Tai buvo itin draugiškas ir išdykęs šuo – pagrobdavo praeinančių pasieniečių kepures ir bėgiodavo po užkardos teritoriją, žodžiu, šelmis. Gaila, su juo dirbau tik šiek tiek daugiau nei metus, nes Falko užspringo kamuoliuku“, – pasakojo T. Taurinskis.
Išsiskyrė galingu stotu
Trijų mėnesių Rofą sudėję pinigus iš Kauno veislyno nupirko patys pasieniečiai, tais laikais valdiškų lėšų buvo mažai. Šis šuo išgarsėjo suradęs ne vieną miške pasiklydusią grybautoją, su juo pareigūnas tarnavo daugiau nei dešimtmetį. Rofas buvo vienas didžiausių šunų – glostant keterą net nereikėdavo pasilenkti, gana aukštai šokdavo.
Po Rofo buvo Bandis, kurį po metų teko perduoti kitoms tarnyboms, kur nereikia sulaikyti žmonių, nes šis šuo buvo sutvertas meilei, šeimai, netiko tarnybinėms pareigoms atlikti.
„Kaip tik ieškojau naujo augintinio ir iš Kinologijos centro pranešė, kad žmogus atvedė metų vokiečių aviganį. Taip pas mane ir atsirado Attilas, kuris jau pirmą vakarą, kai uždariau namuose į voljerą, sugebėjo iš jo išsigauti, iššokti per tvorą ir atsistojęs prie vartų pradėjo loti. Tada supratau, kad tai mano šuo – jis nepasinaudojo proga pabėgti, o kvietė mane“, – pasakojo pareigūnas.
Kartu su T. Taurinskiu 12 metų tarnavęs šuo buvo išmokytas atlikti visas reikalingas funkcijas: žmogaus paieškos, narkotikų paieškos, sulaikymo bei pėdsekystės. Viena svarbiausių Attilo savybių, pasak kinologo, – tai, kad šuo dėmesį telkė tik į tai, ką liepė padaryti šeimininkas, besąlygiškai vykdė komandas.
Laiką leidžia kartu
Laikui bėgant, ateina neišvengiama akimirka, kai pareigūnų šuo baigia savo tarnybą, tada tenka ieškoti naujo keturkojo draugo. Taip pas pareigūną atsirado trijų mėnesių vokiečių aviganis Tuner Saulės vėjas (pirmas žodis – vardas, antras – veisykla – V. S.), kurį šeimininkas šaukia trumpiau: Rafis.
Pasak T. Taurinskio, kai Attilui buvo mažiau darbo, pareigūnas kartu veždavosi ir jaunąjį keturkojį, tačiau šis buvo tikras padauža, kartais užduoties metu užsimiršdavo, tuomet Attilas viską „ištaisydavo“.
„Šiuo metu Rafis yra trejų metų. Aš jį vadinu „Z karta“ – kaip mūsų jaunimą: jam reikia visur skubėti, veržliai gyventi, lėkti, bėgti, siausti. Šiuo metu jis jau yra įvaldęs visus minėtus tarnybinio šuns „darbus“ – vyko į dešimties savaičių kursus dėl žmonių paieškos, po to dar dešimt savaičių – į kursus dėl narkotikų paieškos. Išlaikęs būtinus egzaminus jis jau stojo į tarnybą policijoje. Tačiau tas mokymo procesas nenustoja nė vienai dienai – praktiškai aš su Rafiu visą laiką, tad ir laisvalaikį skiriu tik mokymams“, – pasakojo T. Taurinskis.
Mažeikiškiui „kolega“, kaip ir kiti prieš jį auginti šunys, yra šeimos narys – jeigu atostogos, tai ir Rafis kartu, jeigu visa šeima prie jūros, važiuoja ir augintinis.
Įtariamieji sulaikomi nesipriešina
Per ketvirtį amžiaus technologijos pažengė toli į priekį, tačiau šuns pagalba žmogui, anot kinologo, vis dar yra būtina. Specialistai gali nustatyti mobilaus telefono buvimo vietą, tačiau būdamas ten, kur dingo žmogus, šuo greičiau nustato kryptį ir eina tiesiai. Tai labai svarbu, nes minutės tiksi, o jos kartais gali kainuoti žmogaus gyvybę.
„Su Rafiu šiemet atlikome keturių pasiklydusių žmonių paiešką. Gana greitai visi buvo rasti. Šuo nustato, kokia kryptimi nuėjo žmogus, susisiekiame su kitais kolegų ekipažais, jie važiuoja į nurodytus kvadratus ir pražuvėlį suranda“, – pasakojo pareigūnas.
Tarnybinis šuo pasižymėjo ir įtariamųjų paieškos metu. Liepą Buknaičiuose du vyrai iš maisto prekių parduotuvės pagrobė alaus, degtinės ir cigarečių. Tarnybinis šuo atvedė prie traktoriaus priekaboje pasislėpusio vagies.
Pasak T. Taurinskio, per ilgametę praktiką nėra buvę atsitikimo, kad sulaikomas asmuo būtų bandęs priešintis tarnybiniam šuniui. Vienas tik yra metęs nepanaudotą peilį šalin, kitas prisipažino: „Jeigu būtum be šuns, būčiau bėgęs.“
Pareigūnai niekada šuns neleidžia prie įtariamojo, jį įspėja. Žmonės patys supranta, kad šuo užpuolęs gali įkasti, o jeigu bėgsi – vis tiek pasivys.
Elgesį lemia balso intonacija
Paklaustas, kokiu principu – bizūno ar saldėsio – yra auklėjami šunys, pareigūnas teigė, kad šuns auklėjimas vyksta per gerą elgesį su juo. Jeigu naudosi bizūno principą, jis tavęs bijos, o juk reikia, kad kinologas su tarnybiniu šunimi būtų viena komanda. Paprasčiausiai šuo privalo pažinti, girdėti šeimininko balso tembrą ir intonacijas, suprasti, kada galima išdykauti, o kada būtina klausyti.
„Šuo turi tik vieną šeimininką, kurio besąlygiškai klauso, vykdo visas komandas. Šeima jau priprato prie šunų, neįsivaizduoja kitokio gyvenimo ir buities be jų. Pastebiu, kad Rafiui šeima yra pramoga, galimybė dūkti, išdykauti“, – šypsojosi T. Taurinskis.
Šiuo metu sujungtoje Šiaulių policijos apygardoje tik Šiauliuose yra du kinologai, planuojama, kad bus ir trečias. Kiti du veiklos tyrėjai, turintys tarnybinius šunis, yra tik Mažeikių rajono policijos komisariate – be Tomo, čia tarnauja Artūras Antanavičius su tarnybiniu šunimi Toru, jis taip pat prižiūri ir dirba su tragiškai žuvusio pareigūno Sauliaus Žymanto tarnybiniu šunimi Grantu.
Neretai šiems dviem pareigūnams tenka vykti pagal iškvietimus ir į kaimyninius rajonus.
Koją pakišo patirties stoka
Praėjusią savaitę mažeikiškis pareigūnas su Rafiu dalyvavo pirmose jo varžybose – Marijampolės pataisos namų Kinologijos skyriuje vyko tradicinėmis tapusios kinologų su tarnybiniais šunimis atvirosios varžybos „Narkotinių medžiagų paieška – 2022“. Šiais metais varžybos buvo išskirtinės – kinologai varžėsi ne pagal individualų meistriškumą, bet komandomis. Lietuvos policijai atstovavo T. Taurinskis su kolege.
„Varžėmės penkiose rungtyse: „Patalpų patikra“, „Lauko teritorijos apieška“, „Transporto priemonių patikra“, „Bagažo apieška“ ir „Paslaptis“, kai reikėjo patikrinti inscenizuotus „turgaus prekeivius“. Iki paskutinės rungties nebuvo aiškūs nugalėtojai, po keturių rungčių tarp komandų buvo minimalus taškų skirtumas. Galutinėje įskaitoje likome ketvirti, nuo trečios vietos atsilikę dešimčia taškų. Kokios klaidos? Manau, kad viską lėmė Rafio jaunas amžius bei patirties stoka. Galvoju, kad jam persidavė varžybų jaudulys“, – svarstė pareigūnas.
Spalį abiejų mažeikiškių pareigūnų su jų tarnybiniais šunimis laukia dar vienas išbandymas – Kaune vyks atviros Lietuvos policijos kinologų su tarnybiniais šunimis pirmenybės, jose dar dalyvaus kolegos iš Latvijos bei Estijos.
