Mažeikių rajono savivaldybė ir šiemet nutarė kalėdiniam laikotarpiui negailėti biudžeto lėšų: 120 tūkst. eurų už Kalėdų eglės ir miesto puošybą nukeliaus į vilniškės įmonės sąskaitą, dar papildomai 40 tūkst. eurų skirta renginiams ir kalėdinei mugei.
Kai kuriems politikams sudvejojus, ar sunkiu laikotarpiu nevertėtų labiau pataupyti, Savivaldybės administracijos vadovas patikino, kad pinigų biudžete yra ir niekas nenukentės. Vis tik kalėdiniams renginiams organizuoti kaime liko tik trupiniai. Seniūnijose veikiantiems kultūros centrams išdalyta po tūkstantį eurų. Nė cento daugiau negavo ir miesto statusą turintys Viekšniai bei Seda.
Išspręsti šią nelygybę gali tekti jau kitos kadencijos politikams.
Mažeikiai – tarp brangiausiųjų?
Praėjusiais metais LRT.lt suskaičiavo, kiek dešimt didžiausių šalies miestų išleido pinigų centrinėms Kalėdų eglėms. Mažeikiai išlaidų lentelėje rikiuojasi trečioje vietoje – po Vilniaus ir Kauno. Analizę atlikusiame tinklalapyje paaiškinta, kad informaciją pateikė savivaldybės.
Mūsų Savivaldybės atstovų teigimu, viešoje erdvėje skelbiamų duomenų negalima nei lyginti, nei vertinti: vienos savivaldybės į juos įtraukė tik centrinei eglei ir dekoracijoms išleistus pinigus, kitos – ir eglės įžiebimo, puošybos bei kitas išlaidas. Tarp tokių – ir Mažeikių rajono savivaldybė.
Savivaldybė, teikdama informaciją, pažymėjo, kad eglutės kainos tiksliai nustatyti negalima, tačiau suskaičiavo, kad bendrai Kalėdų eglės, eglės teritorijos, pagrindinių gatvių ir mugės teritorijos papuošimo pirkimas atsiėjo 78,65 tūkst. eurų. 15 tūkst. eurų iš šios sumos skyrė akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva“.
Kalėdų eglės įžiebimo šventei buvo skirta 10 tūkst. eurų, dar tiek pat skirta pirmą kartą senamiestyje organizuotai Kalėdų mugei.
Kaimui – trupiniai
Tiek pernai, tiek šiemet eglės ir miesto puošyba užsiims vilniškė bendrovė „Švenčių studija“. Tik šį kartą paslauga kainuos gerokai daugiau – beveik 120 tūkst. eurų su PVM.
Miesto seniūnijos „Santarvei“ pateiktais duomenimis, praėjusiais metais sutarties suma su šia įmone taip pat siekė 77 440 eurų. Šiemet išlaidas padidino ir naujų objektų – viaduko bei pėsčiųjų tako tilto per geležinkelį link – puošyba.
Spalio pradžioje Savivaldybės administracijos ir bendrovės pasirašyta sutartis skelbia, kad šiemet miesto eglės puošyba (su PVM) kainuos 48,4 tūkst. eurų. Miesto gatvių, pėsčiųjų takų puošyba atsieis 35 tūkst. eurų. Dar 30 tūkst. eurų bus išleista mugės (Kalėdinio miestelio senamiestyje) ir 6 tūkst. eurų – Savivaldybės pastato puošybai.
Kokia šventė be renginių? Todėl spalio pabaigoje Tarybos posėdyje politikai, tvirtindami biudžeto pakeitimus, vienbalsiai pritarė, kad kalėdiniams renginiams organizuoti būtų skirta beveik 40 tūkst. eurų. Didžioji dalis šios sumos atriekta Mažeikių miestui: Kalėdų miesteliui įrengti ir kalėdinei mugei bei jos renginiams organizuoti – 14,7 tūkst. eurų, Kalėdų eglės įžiebimo šventei – 14,9 tūkst. eurų.
Seniūnijose rengiamoms eglučių įžiebimo šventėms, kalėdiniams renginiams vaikams atiteko trupiniai – vos 10 tūkst. eurų.
Dalytis neturi kuo
Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje svarstant lėšų iš biudžeto paskirstymo klausimą, kai kuriems politikams užkliuvo tai, kad skriaudžiamos seniūnijos. Viekšniuose gyvenantis politikas Paulius Auryla (tuo metu tik Tarybos narys) priminė, kad Viekšniai ir Seda taip pat miestai ir turėtų sulaukti atitinkamo dėmesio. Jo teigimu, tik savo jėgomis, be atitinkamo finansavimo ir kaimiškosios seniūnijos negali tinkamai pasipuošti šventėms. Jam pritarė ir Tarybos narys Virginijus Sungaila.
Nuo birželio 14 d. Įvaizdžio kūrimo darbo grupei vadovaujantis mero patarėjas Kęstutis Bartkevičius sutiko su politikų išsakytomis pastabomis. Jis paprašė posėdyje dalyvavusio miesto seniūno peržiūrėti turimas dekoracijas, instaliacijas, papuošimus, išsirinkti tai, kas reikalinga, o likusiais pasidalyti su kaimiškomis seniūnijomis.
Kokia yra situacija, K. Bartkevičius iš Mažeikių miesto seniūnijos atstovų norėjo išgirsti trečiadienį vykusiame Įvaizdžio kūrimo darbo grupės posėdyje.
Deja, nieko džiuginančio nesužinojo – miesto viešųjų erdvių daug, pagelbėjus kitoms seniūnijoms, ir patiems pritrūktų dekoracijų. Be to, dalis anksčiau pirktų papuošimų gali ir nebeveikti, o naujų neįsigyta jau porą metų.
Pagalba – protokolinis įrašas?
Tarybos narė Lina Rimkienė panoro pasidalyti savo patirtimi – pasiruošimu Kalėdoms jai teko rūpintis tada, kai ėjo vicemero pa-reigas.
„Jeigu mes patrupiname ten, patrupiname čia – ir dalį atiduodame seniūnijoms, tai yra apie nieką reikalai. Kalėdos – toks laikmetis, kada turi spindėti, blizgėti ir būti tiršta papuošimų. Arba jokių papuošimų. Jeigu mes norime miestą papuošti ir dar seniūnijas visas, tai tik ne iš šitų resursų, nes jų ir taip stinga“, – kalbėjo Tarybos narė.
K. Bartkevičius sutiko, kad seniūnijoms padalyti „keli bumbuliukai“ nieko nepadės, ir siūlė problemą palikti spręsti kitai kadencijai, tai yra kitai darbo grupei, arba tai pačiai spręsti kitais metais.
„Mažeikių miesto seniūnija turi viską, kitos – nieko. Mes nekviečiame nei kitų seniūnų (darbo grupėje kaimiškųjų seniūnijų atstovų nėra – B. R.), su jais nesikalbame. Ir kaimiškose seniūnijose gyvena žmonės. Tačiau jiems siūloma, kas atliko nuo Mažeikių, kas nunešiota. Jeigu jau neišėjo pagelbėti dabar, Įvaizdžio darbo grupė galėtų numatyti pagalbą seniūnijoms nors puošiantis per Velykas. Būtų kažkokia atsvara. Mes metai po metų nekreipiame dėmesio į tuos mažesnius miestelius – tai ydinga sistema ir ją reikia keisti“, – pastebėjimais pasidalijo V. Sungaila.
L. Rimkienė pritarė kolegai, kad reikia rūpintis visu rajonu, tačiau atkreipė Įvaizdžio kūrimo darbo grupės dėmesį, kad Kalėdomis pradėti rūpintis reikėtų jau vasario ar kovo mėnesį.
„Kalbėsena dabar ir dalijimasis tuo, kas yra atlikę, yra pavėluota ir gerokai pavėluota“, – pabrėžė politikė, pridūrusi, kad, norint padėti seniūnijoms įsigyti papuošimų kitiems metams, lėšų reikėtų numatyti jau formuojant biudžetą.
K. Bartkevičius sutiko, kad šiuo metu padėti seniūnijoms nėra galimybių, nes biudžete tokioms reikmėms lėšų nenumatyta. Jis pasiūlė protokoliniu įrašu numatyti tokią pagalbą kitais metais.
Kaimai verčiasi įvairiai
Jeigu mieste eglės puošyba rūpinasi samdyta įmonė, seniūnijų centruose papuošti eglę – kultūros centrų (išskyrus Mažeikių apylinkę, nes jo neturi) rūpestis.
Jų veiklą kuruojanti Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Izoleta Savickaja teigė, kad ši užduotis nėra lengva, nes trūksta lėšų nupirkti naujoms dekoracijoms, žaislams, girliandoms. Perkama tai, kas pigiausia, kas greitai genda, lūžta, todėl puošmenas tenka dažnai keisti.
I. Savickaja pasidžiaugė, kad dažniausiai į pagrindinės eglės puošimą įsijungia ir seniūnijos, ir bendruomenės. Ji nesutiko su kai kurių politikų replikomis, kad seniūnijose Kalėdų eglės prastai papuošiamos. Skyriaus vedėjo pavaduotoja sakė pati praėjusiais metais aplankiusi visas seniūnijas, tik vienoje vaizdas buvęs prastesnis.
„Seniūnijose yra ne viena kaimo bendruomenė, puošiasi ne tik centrinės gyvenvietės, bet ir atskiri kaimai. Savo jėgomis, kaip kas išmano. Gal kai kurios eglės ir ne taip atrodo, mes bendruomenėms negalime nurodinėti, kaip dirbti“, – politikams paaiškino I. Savickaja.
Kalbėdama apie kalėdinius renginius ji teigė, kad kultūros centrų pateiktos renginių sąmatos siekia nuo 3 iki 7 tūkst. eurų. Kai kurie centrai sugeba užsidirbti, vykdydami edukacines programas, tačiau kitų veikla kitokia – ir tokių galimybių neturi, ieško rėmėjų ir pan.
„Santarvės“ kalbinti seniūnijose veikiančių kultūros centrų vadovai teigė, kad pastaraisiais metais organizuoti šventes, surengti įspūdingus eglių įžiebimo renginius vis sunkiau, nes tam skiriamos sumos kasmet mažėja. Buvo metų, kai „kalėdinis biudžetas“ siekdavęs ir po tris tūkstančius eurų, tada į eglių atidarymus ir „žvaigždės“ būdavo kviečiamos.
„Prie eglės puošimo prisideda seniūnija, bendruomenės. Bendruomenių moterys, kultūros centro darbuotojos kepame sausainius, jais ir arbata vaišiname į eglės atidarymą atėjusius žmones. O koncertuoja pačių kolektyvai. Kam mokėti tūkstančius už fonogramas?“ – apie būsimas šventes kalbėjo Laižuvos kultūros centro direktorė Laima Virkutienė.
Išlaidas didina pabrangimai
Už kultūrinius renginius mieste atsakingas Mažeikių kultūros centro direktorius Remigijus Jokubauskas, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje svarstant biudžetinių lėšų skyrimą, politikus bandė įtikinti šventėms prašomų lėšų poreikiu.
„Jeigu mes esame apriboti stipriai finansinėmis galimybėmis, tai mūsų fantazija dar labiau apsiriboja“, – teigė centro vadovas.
Kalėdinės eglės įžiebimo šventei reikalingos lėšos esančios didesnės nei ankstesniais metais, nes „viskas brango, o norisi mažeikiškiams dovanoti įsimintiną reginį“. Atsiranda scenarijaus kūrimas, personažai, samdomi aktoriai. Reikalinga ir garso įranga, ir scena, įvairios dekoracijos, šviesos ir kt. Šiemet „išdrįsta“ pagalvoti ir apie naują aprėdą Kalėdų seniui.
O kur dar atlikėjai? Jų honorarai siekia nuo 7,5 iki 12 tūkst. eurų.
„Ar mes ką darome ar nedarome? Jei nedarome, galime ir vietiniais artistais išsisukti. Ir padainuoti kai kurie gali už kokius 500 eurų. Jei nedarome, galime paleisti ir įrašą“, – kalbėjo R. Jokubauskas.
Dėl kainų kilimo brangiau kainuos Mažeikių senamiestyje antrą kartą įsikursiantis vadinamasis Kalėdinis miestelis su muge. Jo atidarymas – gruodžio 15 d., grupės „Biplan“ koncertą dovanos „ORLEN Lietuva“.
Numatyta, kad „miestelis“ šurmuliuos keturias dienas: jo lankytojus džiugins įvairūs koncertai, pasirodymai, veiks mugės, o pačiu miesteliu grožėtis bus galima ir ilgiau.
Kitų poreikiai nenukentės
„Kovidinis“ laikotarpis pakeitė kai kuriuos įpročius. Jau praėjusiais metais kai kurie miestai buvo atsisakę kalėdinės eglės įžiebimo šventės. Tokių pasvarstymų šiemet buvę ir Mažeikiuose.
„Kadangi Mažeikiuose jau daugybę metų miesto eglės įžiebimas vyksta, lūkesčiai egzistuoja, tai jis bus (gruodžio 2-ąją). Žmonės nori, kad būtų muzika, kad būtų kažkoks veiksmas, kad būtų fejerverkai“, – kalbėjo R. Jokubauskas.
Tiesa, taupant lėšas, šiemet fejerverkų atsisakyta.
Kai kurie politikai suabejojo, ar reikalingi du renginiai – eglės įžiebimas ir Kalėdų mugės atidarymas, pasak jų, taupant lėšas būtų pakakę ir vieno. Galbūt ir eglės įžiebimą buvo galima nukelti vėlesniam laikui?
R. Jokubauskas teigė, kad buvę panašių svarstymų, tačiau nutarta, kad sutarties su paslaugos tiekėju neverta keisti, nes finansinis skirtumas dėl elektros nesąs didelis.
„Kalėdų šventė – vieną kartą metuose. Mes turime duoti žmonėms žaidimų. Jeigu neduosime, tai mes esame niekas“, – teigė į diskusijas su politikais įsijungęs Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Šiurys.
Jis pridūrė, kad švenčių finansavimas nėra lėšų švaistymas. Ir patikino, kad dėl papildomų lėšų skyrimo kiti poreikiai nenukentės, nes pinigų yra. Jam pritarė ir Finansų skyriaus vedėja Julija Balvočienė, pasidžiaugusi, kad į biudžetą jau plaukia viršplaninės lėšos.
Nuotr. iš redakcijos archyvo
