Gyvūnų kapinių steigimas įstrigo

Dar praėjusią kadenciją valdžios atstovai ir politikai prakalbo apie legalių naminių keturkojų kapinių poreikį. Kad jos būtinos, konstatavo ir klausimą nagrinėjusi komisija, tačiau sprendimas įstrigo šešeriems metams.

Gyvūnų kapinių įrengimas vis dar tebėra vietos parinkimo stadijoje, joms planuotoje skirti teritorijoje dabar numatoma įrengti parką.

Kada mažeikiškiai su savo augintiniais galės atsisveikinti civilizuotai, atsakymo nežino ir jie patys, ir mūsų valdžios atstovai.

Užtruko vietos paieškos

„Santarvės“ skaitytojai ne pirmą kartą kelia gyvūnų laidojimo problemą. Kol nėra specialiai tam skirtų kapinių, mažeikiškiai nugaišusius ar užmigdytus augintinius laidoja bet kur. Nemažai jų atsiduria ir buitiniuose konteineriuose ar net pakelėse, pamiškėse.

Į kylančias problemas dar praėjusią kadenciją dėmesį atkreipė Savivaldybės administracija bei Tarybos Kaimo reikalų ir gamtos apsaugos komitetas. Prieš šešerius metus situaciją, susijusią su šunų laikymu, aptarė Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija, kuriai tada vadovavo jo pavaduotojas Saulius Šiurys.

Tarp kitų aktualijų buvo konstatuotas ir poreikis Mažeikiuose steigti gyvūnų kapines. Kalbėta, kad tam galėtų tikti vadinamoji trikampio teritorija tarp Viekšnių ir Žemaitijos gatvių.

Gyventojas prašė išsiaiškinti

Savivaldybė niekada nebuvo atsisakiusi idėjos steigti gyvūnų kapinių. Tačiau jos atstovai į klausimą, kada gyvūnų augintojai šių kapinių sulauks, atsakydavo: ieškoma tinkamos teritorijos, svarstoma, kokios galimybės įgyvendinti šią idėją.

Prisiminti temą „Santarvę“ paskatino miesto gyventojo skambutis. Netekęs savo keturkojo draugo vyras teigė susidūręs su problema, kur jį palaidoti. Veterinarijos gydytojų patarimai jį užkasti bet kur jam buvę nepriimtini.

„Kas augina bet kokį naminį gyvūną, žino, kad jie tampa tarsi šeimos nariais, sunkus būna ir atsisveikinimas. Ir palaidoti tokį gyvūną norisi civilizuotai, kad galėtum aplankyti jo kapelį“, – kalbėjo mažeikiškis.

Tiesa, veterinarijos klinika pasiūlė ir kremavimo paslaugas, tačiau iš pensijos gyvenančiam žmogui jos buvo ne pagal kišenę. „Santarvės“ pašnekovas pasidžiaugė, kad žemės lopinėlio palaidoti jo augintiniui nepagailėjo kaime gyvenantis draugas.

Atsakymo kol kas nėra

„Santarvė“ bandė rasti atsakymą į naminių gyvūnų globėjams rūpimą klausimą: kada jie su savo augintiniais galės atsisveikinti civilizuotai?  

Be Savivaldybės administracijos direktoriaus S. Šiurio komentaro, išsiaiškinti situaciją buvo sudėtinga.

Administracijos specialistai atsakyme „Santarvei“ teigė, kad „gyvūnų kapinių įrengimas – planavimo stadijoje“. Ta tema pakalbintas S. Šiurys patikslino: dar nėra jokio planavimo, nes kol kas tebevyksta sklypo paieškos tokioms kapinėms įrengti.

Direktoriaus teigimu, ši užduotis sunki, nes aplink miestą nėra laisvos valstybinės žemės. Tokios kapinės neturėtų būti tolesniu nei 7 km atstumu.

Administracijos direktorius pastebėjo, kad gyventojai nekantrūs, būna klausimų, kurie sprendžiami ir penkiolika, ir dvidešimt metų.

„Esame paieškų stadijoje. Nėra tas klausimas užaštrintas, kad būtų čia ir dabar. Kiti darbai užgožia“, – kada Mažeikiuose gali atsirasti gyvūnų kapinės, S. Šiurys taip pat negalėjo atsakyti.

Bus laisvalaikio parkas

Administracijos direktorius prisiminė kalbas apie tokių kapinių steigimą teritorijoje tarp Viekšnių ir Žemaitijos gatvių. Toks buvęs rajono architektės Daivos Štakonaitės pasiūlymas, tačiau jis niekur nebuvo protokoluotas kaip faktas.

Savivaldybės planai dėl šios teritorijos keičiasi. Mažeikių rajono savivaldybė – projekto „Išmanusis miestas 9“ partnerė. Savivaldybė pateikė tris gamtos supamas teritorijas, kurioms keliami rekreacinio augimo tikslai. Viena jų – tarp Žemaitijos ir Viekšnių gatvių esanti teritorija, kurioje siekiama įrengti poilsio parką gyvūnėlių augintojams.

Suplanuoti šios teritorijos kompleksinį architektūrinį sprendimą ryžosi komanda „Lootus“ – Kauno technologijos universiteto architektūros studijų programos trečiojo kurso studentai Lukrecija Ramanauskaitė ir Martynas Stakvilevičius.

„Išmaniojo miesto 9“ dalyviai Martynas ir Lukrecija sako šią Mažeikių teritoriją pasirinkę būtent dėl apibrėžto intriguojančio tikslo iš Savivaldybės. Apie 85 tūkst. kv. m ploto teritorijoje studentai planuoja įgyvendinti užsakovo lūkesčius ir užtikrinti patrauklią bei funkcionalią erdvę miesto žmonėms bei jų keturkojams draugams“, – teigiama viešame pranešime.

Informuojama, kad šiandien aktyviam ar pasyviam poilsiui nepritaikytoje teritorijoje „Lootus“ kuria gyvūnų augintojų traukos centrą su poilsio, prekybos zonomis, suoliukais, pavėsinėmis ir reikiama infrastruktūra patogiam parko teritorijos lankymui. Šią miesto dalį jie siekia integruoti į bendrą urbanistinį audinį ir paversti svarbia Mažeikių dalimi.

Laidoti – nepažeidžiant reikalavimų

Klausimas: kur ir kaip dabar, nepažeidžiant gamtos apsaugos bei kitų reikalavimų, galima palaidoti savo augintinį – ir toliau lieka aktualus.

Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Nerijus Rapšys „Santarvei“ sakė, kad gyvūnų augintinių gaišenos gali būti užkastos privačioje žemės valdoje. Dėl jų utilizavimo paslaugos galima kreiptis ir į veterinarijos klinikas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Telšių departamento Mažeikių skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Virginijus Grigaliūnas „Santarvei“ yra sakęs, kad gyvūnų  laikytojų veiksmus, nugaišus augintiniui, nustato Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimai. Jose nustatyta, kad tokios gaišenos gali būti užkastos gyvūno šeimininko privačioje valdoje, savivaldybės administracijos patvirtintoje gyvūnams laidoti skirtoje vietoje arba gali būti perduotos sudeginti, arba perdirbti šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo įmonėje.

„Užkasti gaišenas galima individualiose arba grupinėse duobėse. Duobė turi būti tokio gylio, kad žemės sluoksnis, užpiltas ant gaišenos, būtų ne mažesnis kaip vieno metro“, – paaiškino V. Grigaliūnas.

Jei augintinio gaišena užkasta arčiau žemės paviršiaus, ją gali užuosti ir atkasti laukiniai žvėrys.

Dėl bešeimininkių gyvūnų yra sudaryta sutartis

„Santarvės“ skaitytojai pastebi, kad rajone vis dar aktuali bešeimininkių gyvūnų problema, ir klausia, kas jais rūpinasi.

Savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyrius atsakė, kad pagal 2022 m. lapkričio 3 d. Viešosios beglobių gyvūnų laikinosios globos paslaugų sutartį, rajono savivaldybės teritorijoje bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų gaudymo, karantinavimo, eutanazijos, utilizavimo, gyvūnų kastravimo, sterilizavimo paslaugas teikia UAB „Nuaras“. Šiai sutarčiai taikoma fiksuoto įkainio kainodara. Maksimali lėšų suma, kurią 2022 m. lapkričio 3 d.–2023 m. lapkričio 3 d. planuojama skirti paslaugoms, – 35 tūkst. eurų.

„Tačiau sutarties kaina, kurią Savivaldybė turės mokėti UAB „Nuaras“, priklausys nuo vykdant sutartį faktiškai ir tinkamai suteiktų paslaugų apimties“, – teigiama atsakyme.

Pagal šią sutartį gyvūnų gaudymo, karantinavimo, eutanazijos, utilizavimo, gyvūnų kastravimo, sterilizavimo paslaugos privatiems asmenims neteikiamos, nebent išskirtiniais atvejais. Pavyzdžiui, mirus gyvūno šeimininkui, kai gyvūnu visiškai nėra kam pasirūpinti.

Per mėnesį – tūkstantis eurų

Bendrovė „Nuaras“ minėtas paslaugas Mažeikių rajone teikia antrus metus.

Savivaldybės duomenimis, už šias paslaugas iš savivaldybės biudžeto įmonei per mėnesį sumokama vidutiniškai apie vieną tūkstantį eurų.

Per mėnesį Mažeikių mieste bei rajone sugaunama vidutiniškai 12–14 bešeimininkių gyvūnų. „Šiemet ši pinigų suma bus didesnė, nes Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje rengiamasi vykdyti bešeimininkių kačių ir katinų kastravimo, sterilizavimo programą „Pagauk-sterilizuok-paleisk“. Ši programa – patikimas ir humaniškas būdas kontroliuoti benamių, sulaukėjusių kačių populiaciją“, – teigiama atsakyme „Santarvei“.
Rūta RAMONAITĖ