čia iškovoti sidabro medaliai.
Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) čempionato finalinė dvikova dėl čempionų vardų buvo intriguojanti iki paskutinių rungtynių minučių.
Po įtemptų rungtynių Mažeikių „M Basket“ nusileido Kauno „Žalgiriui-2“ ir iškovojo sidabro apdovanojimus. Tai labai svarbi pergalė ir mažeikiškiams krepšininkams, ir klubui, ir juos palaikantiems sirgaliams.
Ar mažeikiškių komanda žais Lietuvos krepšinio lygoje, į kurią iškovojo kelialapį, spręsis artimiausiu metu.
Pritrūko vieno žingsnio
Pirmą finalo ketverto dieną „M Basket“, palaikoma sirgalių, 92:83 įveikė NKL reguliariojo čempionato nugalėtoją – Marijampolės „Sūduvą-Mantingą“.
Šiose rungtynėse mūsų ekipos kapitonas Artūras Jomantas pelnė 22 taškus ir atliko 9 rezultatyvius perdavimus.
Kovoje dėl čempionų vardų mažeikiškiai paskutinėmis rungtynių akimirkomis, likus 19 sekundžių iki jų pabaigos, po mūsų krepšiu kilusio sąmyšio neatkovojo kamuolio, kuris vėliau atsidūrė Dovydo Butkos rankose.
Varžovų krepšininkas pelnė tritaškį metimą, kuris garantavo kauniečių pergalę rezultatu 69:65.
Pagrindinėse sezono rungtynėse mūsų ekipai taškus pelnė tik penki žaidėjai: Artūras Jomantas įmetė 16 taškų, Karolis Guščikas – 15, Karolis Babušis – 13, Jokūbas Rubinas – 11 ir Simas Jasaitis – 10.
NKL sidabro medalininkais taip pat tapo Dmytro Zhuravlov, Deimantas Rubinas, Šarūnas Valunta, Ginas Mulevičius, Petras Piekus, Laurynas Andrijauskas ir Mindaugas Motuzas, treneris Dovydas Daubaris.
Po „7bet-NKL“ 2022–2023 metų sezono finišo buvo paskelbti geriausi žaidėjai. Į geriausių sezono žaidėjų penketuką pateko mūsų ekipos puolėjas K. Guščikas.
Liko apmaudas
„Tiek viso čempionato, tiek finalo ketverto metu įdėjome visą širdį, lipdėme komandą ir matome galutinį pasiektą rezultatą“, – kalbėjo „M Basket“ ekipos vyriausiasis treneris Darius Dimavičius.
Jis neslėpė: „Esu maksimalistas – man gaila tos pirmos vietos, būtume pralaimėję dvidešimčia taškų, tada jau be komentarų. Turėjome keturiolikos taškų persvarą, tačiau atsitiko tai, ką akcentavome prieš finalą: svarbiausia – atkovoti kamuoliai, o čia neatkovojome, gavome tritaškį ir pergalė išslydo. Tačiau dabar yra, kaip yra, sportas ir yra įdomus savo nenuspėjamumu.“
D. Dimavičius pažymėjo, kad dėl medalių dirbo visa komanda, nebuvo išskirtinių sportininkų. „M Basket“ krepšininkai kartu pasiekė šį rezultatą.
Dabar, kai vyriausiasis treneris permąsto viską iš naujo, komentuoja: trūko rotacijos, finaliniame susitikime rungtyniavo dvylika „Žalgirio-2“ žaidėjų, kurie spaudė, persekiojo gynyboje, žaidė agresyviai, o mūsų krepšininkai vien dėl nuovargio jau negalėjo būti agresyvūs.
Šiuo metu komanda išsiskirstė. Vieni krepšininkai liks, kiti ieškos naujų darboviečių, o komandos vadovų laukia nauji vasaros darbai.
Komanda dėkinga sirgaliams
Dvejopos nuotaikos po finalo lydi ir komandos kapitoną A. Jomantą. „Santarvei“ jis kalbėjo: „Jeigu spalį, kai buvome duobėje, būčiau pasakęs ir žaidėjams, ir rėmėjams, kad imame finalą, visi būtų sutikę. Nors tada to nebūtume įsivaizdavę, o kai lieka vienas žingsnis iki čempionų titulo ir jo nežengi – apmaudu.“
Komandos kapitonas pasakojo apie nuotaikas po susitikimo su marijampoliečiais ir finalinių varžybų: „Man ar Simui Jasaičiui tai buvo ne pirmas toks finalas. Prieš rungtynes jaunimui sakiau: jums tai pirmas finalas, o gal ir paskutinis jūsų gyvenime, todėl negailėkite savęs, žaiskite kaip paskutinių rungtynių metu. Tačiau išėjo, kaip išėjo, – vienas neatkovotas kamuolys, vienas tritaškis metimas – ir svajonės nuplaukė.“
A. Jomantas pasidžiaugė, kad sirgaliams, kuriems kapitonas dėkingas už palaikymą viso sezono metu ir kurie finalo metu užpildė tris ketvirtadalius Telšių sporto arenos, „M Basket“ krepšininkai suteikė gerų emocijų. Jis neabejoja, kad tai buvo gražios, atkaklios rungtynės, o kaip bus toliau – parodys laikas.
Pažymėjo puikią organizaciją
Komandos gydytojas Jonas Žulpa, jau nebeskaičiuojantis, kiek metų eina šias pareigas, „Santarvės“ paklaustas, kuo ši komanda išsiskyrė iš ankstesnių ekipų, pažymėjo, kad ji buvo lydinys: jaunimo energijos, jėgos ir vyresnių krepšininkų patirties bei proto.
„Komandos rūbinėje vyravo teigiama atmosfera, nemačiau, nepajutau nė mažiausios trinties tarp žaidėjų kibirkštėlės. Džiaugiuosi dar ir tuo, kad nedaug darbo teturėjau – buvo ir Simui kelios traumos, ir Karoliui, tačiau ne itin sunkios. Manau, tai rodo žaidėjų profesionalumą – daug dėmesio jie skyrė fiziniams pratimams, maitinimuisi. Galiu pažymėti ir klubo indėlį – žaidėjams buvo sudarytos geros reabilitacijos sąlygos – masažai, baseinas… Visi tai akcentavo“, – pasakojo komandos gydytojas.
Antrą finalo dieną, pasak gydytojo, buvo laikomasi specialios metodikos greitai atsistatyti jėgas – tik lengva treniruotė, pratimai, pamėtymai.
Reikia pasverti visus „už“ ir „prieš“
Krepšinio komandai vadovavęs Aloyzas Rudys, kuris 2013 ir 2014 metais kartu su „Mažeikiais“ kėlė nugalėtojų taurę, „Santarvei“ sakė, kad finale pritrūko kitų žaidėjų indėlio. Ypač apmaudu dėl Šarūno Valuntos, „tuščio“ taškais, – krepšininkui nesusiklostė žaidimas, o jis buvo vienas iš pagrindinių penketo žaidėjų.
„Naudojant aštuonis žaidėjus, antrą dieną krepšininkams jau pritrūksta fizinės ištvermės. O ketvirtame kėlinyje, kai turėjome keturiolikos taškų persvarą, pritrūkome ir koncentracijos dėl atkovotų kamuolių.
Tačiau, atsižvelgus į tai, kokia sezono pradžioje buvo ekipa, kaip sunkiai ji skynė pergales, dabar reikia pripažinti, kad antroji vieta sezono pabaigoje yra fantastika! Tai geras pasiekimas, tačiau kartu liko ir kartėlis – iki čempionų vardų pritrūko visiškai nedaug“, – kalbėjo krepšinio specialistas.
Mažeikiškiai iškovojo vietą Lietuvos krepšinio lygoje, tačiau dabar jiems reikia gerai atlikti namų darbus, – akcentavo A. Rudys.
„Dabar turime didžiulį sirgalių palaikymą ir gerus rezultatus, o LKL yra nežinomybė – kur teks žaisti ir su kokiu biudžetu. Juolab kad sporto arenos greitai nepastatysi. Kita vertus, gal tai yra vienintelis šansas įkelti koją į aukštesnę lygą, kitą sezoną gal to kelialapio neiškovosime, praleisime tokią galimybę“, – svarstė mažeikiškis.
Būtina sąlyga – arena ir pinigai
Kai sezono pradžioje buvo iškeltas tikslas patekti į finalo ketvertą, daugeliui jis pasirodė utopija. Ir vis tik, anot klubo direktoriaus Arūno Liškaus, toks tas tikslas ir buvo – iki sausio mėnesio suburti gerą, konkurencingą komandą.
Į komandą atėjo K. Guščikas, J. Rubinas ir planus pavyko ne tik įgyvendinti, bet ir viršyti – antra vieta ir kelialapis į LKL.
„Ko reikia norint patekti į LKL? Dviejų dalykų – sporto arenos ir pinigų. Atvykęs LKL direktorius Remigijus Milašius, apžiūrėjęs „Ventos“ progimnazijos sporto salę, tiesiai šviesiai pasakė: „Kauno „Žalgirio“ aš čia nevešiu.“ Ši salė neatitinka LKL keliamų reikalavimų, kurie vis griežtesni. Jeigu anksčiau užteko 800 žiūrovų vietų, dabar jau privaloma 1200. Tiek vietų šioje sporto salėje įrengti yra nerealu“, – „Santarvei“ sakė klubo vadovas.
A. Liškus pažymėjo, kad šią savaitę į daugelį klausimų bus atsakyta: vyks susitikimai ir pokalbiai apie rėmimą su Savivaldybės vadovais, AB „ORLEN Lietuva“ atstovais, su kitų įmonių vadovais. Klubo vadovo teigimu, kol mieste būtų pastatyta nauja sporto arena, „M Basket“ žaisti galėtų ir netoli nuo Mažeikių esančiame mieste, apie kurį dar galvojama.
A. Liškus pažymėjo, kad komanda turi „nerealius sirgalius“, kurie vyko į daugelį komandos rungtynių, žaidžiamų ne namuose.
Sekmadienį „M Basket“ komanda susirinko į atsisveikinimo pietus su rėmėjais. Visiems buvo palinkėta gerų vasaros įspūdžių, o klubo vadovybė tuo laiku kibs į namų darbus.
L. Šepučio nuotr.
