mažylių grupei skirtą vėžimėlį.
Lopšelyje-darželyje „Berželis“, kaip ir daugelyje rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų, vyko sveikatingumą skatinantys renginiai. Pristatome ne tik šios įstaigos sveikatingumo savaitės veiklas, bet ir nuolatines bendruomenės idėjas, vizijas, moksliniais tyrimais paremtus sprendimus, palankioje aplinkoje formuojant vaikų sveikos gyvensenos įgūdžius.
Organizuota įvairių veiklų
Sveikatingumo savaitę, skirtą nacionalinio sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo veiklos
30-mečiui pažymėti, „Berželyje“ buvo organizuota įvairių veiklų: vieni vaikai mokėsi, kiti tik pasikartojo, kaip taisyklingai plauti rankas. Lauke lopšelio-darželio ugdytiniai vieningai atliko „pirato“ mankštą, o Smilgų kambaryje mokėsi dėmesingo kvėpavimo pratimų.
Vaikai taip pat mokėsi įvairių šokių, kiekviena grupė dalyvavo išvykose pagal savo nuožiūra pasirinktą maršrutą. Jose fiksavo nueitą atstumą, kalbėjosi apie judėjimo svarbą sveikatai.
„Sveiko užkandžio dieną“ vaikai gamino ir degustavo vaisių ir daržovių užkandžius. Lauke buvo organizuojamos judrios veiklos – sportiniai žaidimai, ugdytiniai bandė sužvejoti „Auksines žuveles“, mėtė kamuoliukus į taikinį, iš kaladėlių statė bokštus, gaudė kamuoliuką su puodeliu ir t. t.
Sveikatingumo savaitę vaikai užbaigė visų grupių pikniku, o įstaigos bendruomenė – savaitgalį vykusiu žygiu „Kunigiškės–Palanga“.
Sveikatingumas – nuolat
Sveikatingumo savaitės veiklos neatskleidžia bendro įstaigos sveikos gyvensenos ugdymo principų konteksto. „Berželis“ jau nuo 2007 metų yra Respublikinės ikimokyklinių įstaigų darbuotojų asociacijos „Sveikatos želmenėliai“, o nuo 2008 m. – „Gamtosauginių mokyklų programos“ narys. Mažai kuo „Berželis“ skiriasi nuo kitų ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir tuo, kad „turi“ tarptautinę programą „Zipio draugai“, kuri padeda 5–7 metų vaikams išmokti įveikti socialinius bei emocinius sunkumus.
Kad pastiprintų šį poveikį, įstaigos pedagogai dar integruoja ir kitą socialinio emocinio ugdymo programą – „Kimochi“ bei dalyvauja įvairiuose kasmetiniuose rajono ir šalies mastu organizuojamuose renginiuose, programose. Ne veltui prieš keletą metų respublikos mastu „Berželis“ pripažintas sveikatą stiprinančia įstaiga. Todėl po detalios situacijos analizės įstaigoje buvo parengta ilgalaikė sveikatos stiprinimo programa „Sveikatos beržynėlis“. Ja siekiama sveikatai palankioje aplinkoje formuoti vaikų sveikos gyvensenos įgūdžius.
Su vaiku ir į vaiką
Pasak „Berželio“ direktorės Jolantos Jucienės, lopšelis-darželis stengiasi pateisinti vaikų ir tėvų poreikius, todėl remiamasi progresyvistinės, humanistinės filosofijos idėjomis bei vadovaujamasi tautiškumo, humaniškumo, demokratiškumo, sveikatingumo, integracijos, tęstinumo ir gamtosauginiu principais. Šios įstaigos vizija – naujos kartos ikimokyklinio ugdymo įstaiga, kurioje vaikui įdomu ir gera augti, todėl ugdymas organizuojamas atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas.
Šį faktą patvirtina ir vienos iš Klaipėdos aukštųjų ugdymo įstaigų, ruošiančių ikimokyklinio ugdymo pedagogus, dėstytojų vertinimas po studentės praktikos „Berželyje“ darbo pristatymo. Vertintojai iš studentės pristatytos medžiagos pamanę, kad šis lopšelis-darželis yra privatus. O sužinoję, kad tai – valstybinė įstaiga, stebėjosi šios bendruomenės kūrybiškai ir tikslingai įrengtomis ugdomosiomis erdvėmis, atitinkančiomis pažangiausių reikalavimus.
Ši įžvalga – neatsitiktinė. „Berželio“ administracija veiklą planuoja vadovaudamasi pažangiausiais moksliniais tyrimais, o metodų perliukus renkasi iš šalies privačių ir užsienio lopšelių-darželių patirties. Gal todėl jau seniai viena iš suformuotų grupių yra ir mišraus amžiaus vaikų grupė, kuri ugdoma pagal M. Montessori metodiką.
Ugdomosios erdvės – ir gamtoje
Šioje ugdymo įstaigoje nėra ryškių, atkreipiančių lankytojo dėmesį dekoracijų. Ir ne šiaip sau nėra. Ryškios spalvos aplinkoje skatina dirglumą, gali išprovokuoti vaiko sensorines perkrovas.
Visos ugdymo erdvės, pasak „Berželio“ direktorės J. Jucienės, turi būti reliatyvios, nes tik tuomet neslopinamas individualus vaikų kūrybiškumas, skatinama jų fantazija. Todėl idealiausia ugdymo priemonė yra gamta.
Sąlytis su gamta išugdo nevartotojišką požiūrį, suformuoja tinkamus aplinkosaugos principus. Kaip pavyzdį pašnekovė pateikė lapuočius medžius, augančius jų teritorijoje. Medžiai – ideali gamtos, dailės, matematikos, lietuvių kalbos ir daugelio kitų mokomųjų dalykų žinių ir įgūdžių įgijimo priemonė. Nes jie su kintančiais metų laikais keičiasi. Meta įvairių formų ir spalvų lapus, kuriuos galima užuosti, suskaičiuoti, apie juos galima kalbėtis, juos galima nupiešti, panaudoti, gal net paragauti (sužinoti: jie valgomi ar nevalgomi) ir t. t. Medžiai iliustruoja „aukštas ar žemas“, auga kairėje ar dešinėje nuo vaiko, koks metų laikas, kai medžiai meta lapus, o koks, kai jie ima krauti pumpurus ir t. t., ir t. t. Ko nebūtų galima pasakyti apie tujas.
Svarbu ir tai, kad visos „Berželio“ teritorijoje sukurtos veiklų zonos skirtos bendram visų ugdytinių naudojimuisi, kaip ir jų pasididžiavimas „Laboratorija“, kitos vertingos ir brangios bendro naudojimo priemonės, skirtos visapusiškam vaiko ugdymui.
Pasitelkiamos įvairios priemonės
Šioje įstaigoje vaikų tinkamam lavinimui, orientuojantis ne tik į gamtosaugą ar vartotojiško požiūrio deformavimą, pasitelkiami jau panaudoti daiktai, iš kurių sukurtos ugdymo priemonės. Svarbiausia šių priemonių nauda – mažųjų kūrybiškumo skatinimas. Kaip pasakojo bendruomenės narės, bet koks realiame gyvenime jau panaudotas ir vertės netekęs daiktas vaikui suteikia daug naudos užduodant klausimus: kas tai? Kokios spalvos? Kokios formos? Kaip juo naudotis? Kam jis buvo skirtas? Kaip ir kam jį dabar galiu panaudoti? Į ką man jis panašus?.. Klausimai nelieka klausimais. Vaikai, nepastebimai įdarbindami savo smegenis, visas priemones gali liesti, laisvai naudotis jomis, lavindami ne tik smulkiąją motoriką, bet ir kūrybiškumą. Tam lopšelio-darželio teritorijoje įrengta: sodas su girdykla paukšteliams, daržas, sliekynas, uogakrūmynas, augalų labirintas, keletas smilgų kambarių, pojūčių takas. Ypač ugdytinių mėgstamas kliūčių ruožas, taip pat džiugina muzikos siena, lauko klasė bei pavėsinė, kalneliai, braidymo zona, lauko terasa, saugaus eismo miestas su dviračių garažu, kurio stogas apsodintas įvairiais augalais ir šiemet pirmą kartą turėtų nudžiuginti savo grožiu.
Šiltojo sezono metu vaikai nesitraukia nuo kūdros su pliažo zona, lauko virtuvės, vandens kelio, STEAM sienos, vėtrungės, termometro, pliažo tinklinio ir krepšinio aikštelių, futbolo vartų ar dviračių parko, užduočių takelio. Iš pirmo žvilgsnio gal ne tiek jau ir patraukliai kiekvienam atrodo tos stebuklingą galią ugdymui turinčios priemonės. Bet išgirdus apie jų galimybes skatinti vaiką noriai mokytis ir domėtis pačiam, jos iš tikrųjų ima atrodyti stebuklingos. Tačiau, kokį stebuklingą poveikį beturėtų priemonės, pedagogų kolektyvas neatmeta svarbiausio sėkmingo vaiko ugdymo faktoriaus – šeimos pavyzdžio ir jos požiūrio į vaiko ugdymą ir ugdymąsi.
Formuojama grupė mažyliams
Įstaigos vadovė J. Jucienė nenutylėjo ir apie ateinančiais mokslo metais laukiančią naujovę – jų ugdymo įstaigoje formuojama ankstyvojo amžiaus grupė, kurią galės lankyti vienų metų amžiaus mažyliai. Tokio amžiaus grupių didžiausia problema – reikia išvesti juos į gryną orą, nes dalis vaikų dar negeba vaikščioti. Gerų pažįstamų iš užsienio dėka ši ikimokyklinio ugdymo įstaiga jau įsigijo vėžimėlį paties mažiausiems vaikams vežioti. Išbandant jį, darbuotojos sulaukė didžiulio mažeikiškių dėmesio. Praeiviai fotografavo ir filmavo, teiravosi, ar visi sėdintys vėžimėlyje vaikučiai yra jį stumiančios moters vaikai.
Tad tėvai, planuojantys savo vienų metų mažylius leisti į lopšelį-darželį „Berželis“, gali būti ramūs, kad jų mažyliai turės galimybę ugdytis įvairiose aplinkose.
Daug ginčių viešojoje erdvėje kyla dėl privalomojo vaikų pietų miego. Remiantis moksliniais tyrimais dėl miego poveikio organizmui, nemiegiukų problema „Berželyje“ seniai išspręsta ir pamiršta. Tėvams prašant, nemiegiukui pietų miego metu sudaromos sąlygos ramiai žaidybinei veiklai už grupės ribų.
Nors šią ikimokyklinio ugdymo įstaigą lanko mažai specialiųjų poreikių turinčių vaikų (daugiausia su kalbos sutrikimais), J. Jucienė tikino, kad nesibijo ir įtraukiojo ugdymo, nes ir šiam išmėginimui jau turi numatę savus perspektyvius ir veiksmingus sprendimus.
Kristina JUSTAUDIENĖ
Nuotr. iš įstaigos archyvų
