Narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimas mokyklose vis dar išlieka aktuali ir jautri tema. Pernai Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atlikto tyrimo metu iš 18 rajono švietimo įstaigų dešimtyje buvo rasta narkotikų pėdsakų. Paskutiniais metais bene daugiausiai bėdų kėlė elektroninių cigarečių „veipinimas“. Dabar jas keičia „snūsai“ – nikotino pagalvėlės.
Rugsėjo mėnesio pabaigoje susirinkusi Savivaldybės Narkotikų kontrolės komisija ir svečiai kabėjo apie jaunimo ir švietimo įstaigų problemas, ieškojo jų sprendimo būdų.
Viena iš svarstytų galimybių – siūlymas Savivaldybei įsijungti į „Saugios mokyklos“ projektą.
Projektas „Saugi mokykla“
Narkotikų kontrolės komisijos posėdyje buvo svarstomas klausimas, susijęs su komisijos 2024–2026 metų veiklos programos biudžeto panaudojimu. 6000 eurų nuspręsta skirti narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijai.
Didžioji dalis šių lėšų turėtų atitekti mokinių testavimui, Savivaldybei planuojant įsijungti į „Saugios mokyklos“ projektą.
Narkotikų kontrolės komisijos posėdyje dalyvavo Darius Joneikis, mažosios bendrijos „Dariaus projektai“ vadovas.
Svečias, 28 metus Kaune dirbęs policijos pareigūnu, komisijai pristatė ilgalaikę kompleksinių prevencinių priemonių programą „Saugi mokykla“.
Pristatė vieną iš galimybių
Svečią iš Ariogalos Narkotikų kontrolės komisijos nariams pristatė Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vadovas Aistis Jankūnas.
Be jau minėtų pareigų, D. Joneikis yra judėjimo „Stabdyk nusikalstamumą“ Kauno regiono skyriaus vadovas, jis daugelį metų visoje šalyje skaito paskaitas apie naujas elektroninių cigarečių vartojimo tendencijas ir grėsmes, naujas rinkoje pasirodančias ir jaunimui prieinamas psichoaktyviąsias medžiagas, narkotinių medžiagų žalą organizmui, jų ilgalaikį poveikį, teisines pasekmes.
„Jis supažindins ir pasiūlys, ką mes galime padaryti Savivaldybėje, stabdydami psichotropinių medžiagų vartojimą ir jų platinimą. Yra keli variantai – kai į bendrą veiklą įsijungia visa Savivaldybė ir kai tik konkrečios mokyklos“, – kalbėjo A. Jankūnas.
Pasidalijo įžvalgomis
D. Joneikis akcentavo, kad žalingų preparatų vartojimo tendencijos keičiasi.
„Kai prieš dešimtmetį pradėjau skaityti paskaitas, mano auditorija buvo dešimtokai, vienuoliktokai. Dabar jau – ir pradinukai. Švenčionių rajone paskaitas teko skaityti trečiokams, nes keli jų į mokyklą atsinešė „veipų“ (elektroninių cigarečių)“, – pasakojo svečias.
Pasak jo, šios tendencijos liūdina, akivaizdu, kad prevencija atsilieka. Sparčiau vystosi pasiūla, nei spėjama pritaikyti prevencines priemones.
D. Joneikis pastebėjo – labiausiai neramina tai, kad sparčiai keičiasi jaunimo vartojamų psichoaktyvių medžiagų rūšys, vadinamieji „veipai“ keičiami „snūsais“ – nikotino pagalvėlėmis.
Sudėtingiau aptinkami
D. Joneikis tvirtino, kad „snūsų“ vartojimas sparčiai plinta. Juos aptikti ypač sunku, nes nikotino pagalvėlės yra bekvapės. Vartotojus išduoda paraudusios dantenos, pradėję gesti dantys, nes tokia pagalvėlė tiesiog užkišama už lūpos.
Blogiausia, kad pagalvėlės turi įvairų nikotino kiekį. Paprastai vienas „snūsas“ yra 6 ml, kaip ir viena cigaretė. Tačiau, pasak D. Joneikio, jau yra ir 100 ml ir 150 ml dydžio pagalvėlių, o tai reiškia, kad vaikas, pavartojęs tokio „snūso“, gali pasijusti blogai, nualpti.
Svečias priminė: kai mokyklose atsirado „veipai“, buvo pasiūlyta naudoti metalo detektorius, nes kiekviena elektroninė cigaretė turi bent šiek tiek metalo. „Snūsus“ aptikti kur kas sudėtingiau.
Siūlo bendrą klasės testavimą
D. Joneikis akcentavo būtinybę į „Saugi mokyklos“ projektą įtraukti mokinius ir tėvus.
„Bet kuri institucija viena pati nelaimės kovos prieš psichotropinių medžiagų vartojimą – nei policija, nei mokykla, nei savivaldybė, jeigu į tai neįtrauksime vaikų ir tėvų. Tai dar dvi sudedamosios dalys, kurios aktyviai turi dalyvauti. „Saugi mokykla“ neveiks, jei neveiks bent vienas derinys. Tik tuomet pasieksime norimų rezultatų, vartojančių skaičių sumažinsime bent 20–30 proc.“, – kalbėjo D. Joneikis.
Programoje „Saugi mokykla“ pirmiausia siūloma atlikti mokyklų testavimą.
„Visuomenės sveikatos biuras testuoja paviršius. Kiek informatyvi ši testavimo sistema? Jeigu testuojame palanges, kabinetus, kas palieka tuos pėdsakus, mes nežinome. Todėl siūlome testuoti mokinius klasėse. Tai jau padarė Raseinių rajono savivaldybė. Specialiu sąlyčio testu buvo testuojami penktų–dvyliktų klasių mokiniai“, – pasakojo svečias.
Testavimas vyksta taip: vienu lapeliu perbraukiama per delnus visos klases mokiniams. Šį lapelį nupurškus areozoliu, matoma, ar klasėje yra mokinių, turinčių sąlytį su narkotinėmis medžiagomis.
„Jeigu testas teigiamas, rekomenduojame po kurio laiko testuoti vėl, tik jau dviem tes-
tais – atskirai berniukams ir atskirai mergaitėms. Tam, kad būtų galima identifikuoti grupę žmonių, su kuriais reikia dirbti“, – paaiškino D. Joneikis.
Komisija taip pat pasitikrino
Narkotikų kontrolės komisijos pirmininkė Reda Šiaulienė pastebėjo, kad viskas gali būti ne taip paprasta.
„Ar tokiam testavimui turėsime gauti tėvu sutikimą?“ – klausė ji.
D. Joneikis atsakė: „Mes pirmiausia nelendame į vaiko organizmą, netiriamos seilės, kraujas ar šlapimas. Tiesiog testuojamas mokinio delnas, be to, vienu testu neidentifikuojamas konkretus vaikas, testuojama visa klasė. Kokio čia dar gali būti sutikimo reikalaujama, jei testuojamas tik paviršius nuo vaiko delno?“
Pasak jo, testas labai jautrus, psichotropinės medžiagos delnų porose išlieka tris paras.
Atliekant šį testą, galima aptikti marihuanos, kanapės, heroino, amfetamino, metamfetamino ir kitų narkotinių medžiagų.
Narkotikų kontrolės komisijos nariai patys panoro išmėginti, kaip veikia šis testavimo būdas. Tai ir buvo padaryta. Patikrinus posėdyje dalyvavusių komisijos narių delnus, buvo gautas neigiamas atsakymas.
Vyresniems mokiniams – drausminančios priemonės?
Dar viena sąlyga, kuri palengvintų darbą, – draudimas moksleiviams pamokų metu turėti psichoaktyviųjų medžiagų.
„Jau šešios savivaldybės yra priėmusi tvarkos taisykles, kuriose numatė tokį draudimą. Tai ypač aktualu vyresnių klasių pilnamečiams mokiniams. Įtrauktas punktas, kad atitinkamo rajono teritorijoje esančių švietimo įstaigų mokiniams formaliojo ir neformaliojo ugdymo metu turėti, laikyti, perduoti, vartoti ar kitaip disponuoti narkotinėmis, psichoaktyviosiomis medžiagomis, tabako gaminiais, alkoholiniais gėrimais yra draudžiama“, – kalbėjo D. Joneikis.
Patvirtinus tokias taisykles, aštuoniolika ir daugiau metų turintiems moksleiviams atsakomybė būtų kur kas griežtesnė.
„Atsakomybė – pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Už pirmą kartą – piniginė bauda iki 140 eurų, už antrą – iki 600 eurų. Tiesiog tai yra įrankis pažaboti pilnamečius ir vyresnius mokinius, kad jie negalėtų laisvai įnešti ir turėti mokyklose, pavyzdžiui, elektroninių cigarečių“, – paaiškino D. Joneikis.
Padeda detektoriai
Svečias rekomendavo visose mokyklose turėti patvirtintą Poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams aprašą. Jame yra aprašyta viskas, kas yra netinkamas elgesys, koks yra netinkamo elgesio algoritmas, kas ką daro bei kaip atliekami patikrinimai.
Posėdyje nuskambėjo dar vienas iš pasiūlymų – detektoriai, kurie suveikia rūkant elektronines cigaretes. Juos galima įrengti koridoriuose, persirengimo kambariuose ir kitur.
Kai kurios mūsų rajono mokyklos jau yra įsigijusios tokius detektorius.
Viena jų – Mažeikių Pavasario progimnazija. Jos direktorius Rolandas Volkovas „Santarvei“ sakė, kad garų detektoriai yra įjungti nuo mokslo metų pradžios ir daroma analizė, kokių pertraukų metų dažniausiai rūkomos elektroninės cigaretės, koks intensyvumas.
„Viską matome, detektoriai padeda atsekti, kur ir kada buvo rūkoma. Detektorius sudėjome į tas vietas, kur vaikai „veipina“ ir bando mūsų kantrybę“, – pasakojo R. Volkovas.
Nenorėtų prisiimti kontrolieriaus funkcijos
Per laikotarpį, kai detektoriai veikia, buvo galima sužinoti, kokios pertraukos yra „aktyvesnės“. Tuomet stiprinamas budėjimas.
Detektoriai sureaguoja tyliai, bet iškart pasiunčiama žinutė atsakingam asmeniui, kad tam tikroje erdvėje yra „veipinama“. Garsus signalas atsiranda, jei šį detektorių bandoma uždengti arba paliesti.
„Esame parengę tvarkas. Pagal jas, jei vaikas buvo toje erdvėje, vadinasi, jau yra paliestas rizikos faktoriaus. Ir mes turime reaguoti, informuoti tėvus, kalbėtis su juo. Detektorius reaguoja ir į narkotines medžiagas, užprogramuotos yra 4–5 medžiagos, į kurias reaguojama. Jei tarp vartojančiųjų išplinta naujų medžiagų, programos atnaujinamos“, – pasakojo R. Volkovas.
Dėl mokių testavimo R. Volkovas yra griežtos nuomonės: „Tokie testavimai – per didelė funkcija mokykloms. Mes jau tampame kontroliuojančia įstaiga. Tam yra atsakingos institucijos. Mokyk-
la – ne ta įstaiga, kuri tokius dalykus darytų. Be to, tam reikalingi tėvų sutikimai. Pagal galiojančius teisės aktus, mes negalime vaikų liesti.“
Be to, jei yra įtarimų, kad vaikas gali turėti ko nors neleistino ar yra apsvaigęs, pagal patvirtintą tvarką, reaguojama – kviečiami tėvai, sudaroma komisija, kviečiama policija.
Laukia naujo nutarimo
Narkotikų kontrolės komisijos narys, Mažeikių rajono policijos komisariato vadovas Alfonsas Meškys posėdžio dalyviams priminė apie šalyje vykdytą pilotinį projektą, kai buvo pasirinktos Alytaus, Klaipėdos, Vilniaus miestų ir rajonų mokyklos.
„Vidaus reikalų, sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo ministerijos tikrino, kaip mokyklos tvarkysis, kilus problemoms dėl narkotinių medžiagų ir jas vartojančių moksleivių. Kaip ir buvo tikėtasi, mokyklų bendruomenės priešinosi tokiam projektui. Tą patį mums sakė ir kolegos, dalyvavę šiame projekte“, – kalbėjo A. Meškys.
Pasak komisaro, pažeidimų – narkotinių medžiagų vartojimo mokyklose atvejų – buvo nustatyta nemažai.
„Remdamasi šiuo pilotiniu projektu Vyriausybė priėmė nutarimą dėl mokyklų reagavimo į mokinių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ir platinimą, disponavimo psichoaktyviomis medžiagomis atvejais bei pagalbos teikimo mokiniams aprašo. Jis dar svarstomas, bet jei bus patvirtintas, įsigalios nuo kitų metų pradžios“, – kalbėjo A. Meškys.
Projekte numatytos teisės ir pareigos mokyklos darbuotojams, direktoriui, sudarytai mokytojų grupei, nustatyta, kas eis tam tikras pareigas, turės teisę tikrinti.
Svarbu – teisinė bazė
Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus „Santarvei“ sakė: gerai, jog imamasi priemonių valstybiniu mastu.
„Šalies mastu turime precedentų, kai už kuprinių patikrinimą mokytojai vos ne iš darbo lėkė. Jei valstybės mastu būtų priimtos naujos tvarkos, tai būtų gerai. Nurodyta, kas ką konkrečiai daro ir ką gali daryti. Dabar yra milijonai komisijų, darbo grupių, bet kas iš to, jei nežinome, kas ką gali daryti, neužsitraukdamas teisinės atsakomybės“, – kalbėjo A. Stonkus.
Pasak jo, galimi įvairūs projektai, bet jie turi duoti naudos.
„Kalbėjimas dėl kalbėjimo, ypač jei tai susiję su narkotinėmis medžiagomis, prevencija. Lankstinukų dalijimai tikrai jokios naudos neduos. Reikia ieškoti naujų būdų. Gal griežtinti teisės aktus, kurie būtų susiję su tėvais, jų atsakomybe. Susiduriame su tokiais faktais, kai tėvai pro pirštus žiūri į viską ir mes nieko padaryti negalime“, – teigė A. Stonkus.
Švietimo skyriaus vedėjas tvirtino, kad rajono mokyklose dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo didelių nesklandumų ar problemų nebuvo.
„Jei kas ir nutinka, ne visada sužinome, nes mokyklos, saugodamos savo prestižą, dažnai tai nutyli ir stengiasi viską užglaistyti. Kalbant apie prevencines priemones, detektorius, tai geras dalykas, bent jau realiai bandoma kovoti. O dėl delnų testavimo, manau, gali kilti problemų. Kad nebūtų paskui pateikta kaltinimų dėl priekabiavimo. Todėl būtina pirmiausia susitvarkyti teisinę bazę“, – įsitikinęs A. Stonkus.
Bando tradicinius būdus
Mažeikių Gabijos gimnazijos direktorius Eduardas Vaičiulis įsitikinęs – jei tik yra galimybių ir priemonių, padėsiančių užkirsti kelią psichotropinių medžiagų plitimui, jomis reikia pasinaudoti. „Imamės priemonių, pagal galimybes, ir patys. Kviečiamės pareigūnus iš policijos, iš kitų institucijų. Kalbame per klasės valandėles. Svarbu, kad paskaitos būtų įdomios, sudomintų vaikus“, – sakė E. Vaičiulis.
Pasak direktoriaus, galėtų būti atliekami ir patikrinimai, jeigu tai būtų įteisinta.
„Su elektroninėmis cigaretėmis tenka pakovoti. Prieš dvejus metus teko atsisveikinti su pora mokinių, kai susidėjo labai daug problemų. Viena iš jų ir buvo „veipinimas“, kurį, deja, labai sunku išaiškinti“, – kalbėjo E. Vaičiulis.
Direktorius teigė, kad gimnazijoje apsinuodijimo ar kitų atvejų, kai reikėtų mokiniui teikti pagalbą, nėra užfiksuota.
