Tris dešimtmečius gyvuojančią Mažeikių Kazimiero Jagmino mokyklą krečia neramumai. Antrokų tėvams pareikalavus, darbą palieka direktorė Virginija Steponavičienė. Viena iš priežasčių –užsitęsęs konfliktas tarp mokinių tėvų ir mokyklos vadovybės.
Tėvai įžvelgė ugdymo kokybės, pamokų tvarkaraščių sudarymo problemų, jautėsi nepakankamai informuoti. Paskutiniai nesutarimai kilo dėl integruotų tautinių šokių pamokų, apie kurias, pasak tėvų, nebuvo pateikta pakankamai informacijos, bei neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) krepšelio lėšų panaudojimo šiems užsiėmimas apmokėti. NVŠ krepšelio lėšas už tautinių šokių mokymą turėjo gauti Mažeikių choreografijos mokykla.
Situaciją dėl šių lėšų panaudojimo aiškinosi ir specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Mokinių skaičius mažėja
Dar neseniai Kazimiero Jagmino pradinė mokyklą neoficialiai buvo vadinama viena iš prestižinių miesto mokyklų. Vėliau švietimo ugdymo įstaigos reputacija ėmė blankti. Apie tai byloja ir mokinių skaičius. Jei anksčiau čia mokydavosi per 200 pradinukų, šiais mokslo metais šis skaičius vos perkopė pusantro šimto. Suformuota viena pirmokų klasė, mokosi po dvi antrokų ir ketvirtokų klases, trys trečiokų klasės.
Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus, kalbėdamas su „Santarve“, sakė, kad norint išlaikyti gerą mokyklos vardą daug kas priklauso nuo švietimo įstaigos vadovo. O dabartinė Kazimiero Jagmino pradinės mokyklos vadovė Virginija Steponavičienė, pasak vedėjo, kelia nemažai problemų. Jis teigė, kad direktorė neranda bendros kalbos su mokinių tėvais, o tai yra itin svarbu.
„Kiekvienas kilęs konfliktas ar laiku nesprendžiamos problemos kerta per mokyklos reputaciją. Reputaciją galima labai greitai sugadinti, o ją atstatyti yra labai sunku“, – įsitikinęs A. Stonkus.
Pareikalavo tėvai
Švietimo skyriaus vedėjas kalbėjo, kad problemų prisikaupė tiek, jog po paskutinio konflikto direktorė V. Steponavičienė parašė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo.
„To pareikalavo antrokų tėvai. Priešingu atveju, jie žadėjo vaikus išvesti į kitas mokyklas. Mokytojos taip pat teigė, kad jei situacija nesikeis, išeis iš darbo. Todėl ir buvo priimtas sprendimas dabartinę direktorę atleisti iš darbo pačiai prašant nuo lapkričio 11 dienos“, – informavo A. Stonkus.
Vedėjas prisiminė panašią situaciją, kuri nutiko praėjusiais metais. Tuomet iš Kazimiero Jagmino mokyklos išėjo viena mokytoja, o atėjusi pedagogė nesutarė su tėvais, todėl jie savo vaikus – trečiokus išvedė į kitas mokyklas.
„Tai parodė, kad problemos nėra iki galo sprendžiamos, jei situacija kartojasi. Tėvai reikalauja viešumo, nori žinoti, kokie būreliai, kokios pamokos, o dabar, jų teigimu, jie realiai nieko nežino“, – teigė A. Stonkus.
Pasak vedėjo, konfliktinė situacija lyg ir išspręsta, mokyklos direktorei sutikus savo noru pasitraukti iš pareigų.
Viskas dėl piniginių lėšų
Švietimo skyriaus vedėjo A. Stonkaus teigimu, tai pirmas atvejis rajone, kada švietimo įstaigos vadovė iš darbo išeina dėl tėvų reikalavimo. Pasak jo, galutinai situaciją paaštrino neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) krepšelio lėšų panaudojimas. Pagal dabar galiojančią tvarką dalį mokesčio už vaiko būrelį tėvams gali padengti valstybė.
Valstybės skiriama lėšų suma vienai NVŠ programai finansuoti vienam mokiniui yra 15–25 eurų. NVŠ krepšelio dydį nustato konkreti savivaldybė, todėl skirtingose savivaldybėse krepšelio dydžiai gali skirtis. Šį krepšelį gali gauti mokiniai, lankantys akredituotas NVŠ programas.
Kaip informavo Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra, šiais metais būreliams finansuoti valstybė skyrė 20 mln. eurų. Pernai NVŠ krepšeliu pasinaudojo 109 193 vaikai – tai yra 31 proc. visų Lietuvos mokinių.
2021–2023 m. išliko tendencija, kad pagal mokinių amžiaus grupes aktyviausi yra pradinių klasių mokiniai. Tarp berniukų populiariausi yra sporto būreliai, o tarp mergaičių – choreografija ir šokiai.
Be tėvų sutikimo
A. Stonkus „Santarvei“ sakė, jog susiklostė tokia situacija, kad Kazimiero Jagmino pradinės mokyklos antrokai buvo įtraukti į NVŠ programą, o tėvai apie tai nieko nežinojo ir nebuvo informuoti.
„NVŠ lėšas galima gauti tik vienam būreliui. Todėl kai kurie tėvai buvo šokiruoti sužinoję, kad jų vaikas negali pasinaudoti šiomis lėšomis norimam būreliui, nes jos jau priskirtos Mažeikių choreografijos mokyklai. Kai kurie tėvai teigė net nežinoję, kad jų vaikai papildomai mokomi šokti, bet visai to nenori. Tuo labiau nėra davę tam sutikimo“, – kalbėjo Švietimo skyriaus vedėjas.
Jis pabrėžė, kad Kazimiero Jagmino pradinė mokykla turėjo tinkamai informuoti tėvus, o ne duoti vaikų duomenis be tėvų sutikimo Mažeikių choreografijos mokyklai.
Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos apraše nurodoma, kad NVŠ teikėjas ugdymo sutartis su vaikų tėvais (globėjais, rūpintojais) pildo elektroniniu būdu pagal nurodytą formą ir per 5 darbo dienas nuo Ugdymo sutarties pasirašymo registruoja vaikus Mokinių registre, pažymėdamas finansavimo NVŠ lėšomis požymį.
Aiškinosi STT
Kazimiero Jagmino pradinės mokyklos mokinių tėvų prašymu, šią situaciją aiškinosi ir STT, tačiau tyrimas buvo nutrauktas.
A. Stonkus „Santarvei“ sakė, kad yra gautas STT raštas, kuriame teigiama, kad tyrimas nutraukiamas, nes Mažeikių choreografijos mokykla dar nėra gavusi NVŠ krepšelio lėšų.
„Tikrinimo metu pinigų dar nebuvo gauta, todėl tuo ir baigėsi. Priešingu atveju, Choreografijos mokyklos būtų laukę dideli nemalonumai, nes vaikai į NVŠ programą buvo įtraukti be tėvų sutikimo. Tai rimtos klaidos. Dabar visi šie vaikai iš šios programos yra išbraukti“, – teigė A. Stonkus.
Švietimo skyriaus vedėjas sakė neteisinantis Mažeikių choreografijos mokyklos vadovybės, kuri galbūt per daug pasitikėjo kita puse.
„Tiek viena mokykla, tiek kita mokykla pridarė klaidų iki galo visko neišsiaiškinusios. Turėjome rimtus pokalbius su jų vadovybe, kad panašios situacijos nepasikartotų. Kadangi pinigai nebuvo panaudoti, tai kokių nors kitų didelių pažeidimų, susijusių su Choreografijos mokykla, kaip ir nėra. Laiku suspėjo vaikus iš NVŠ programos išbraukti“, – informavo A. Stonkus.
Jau vyko pamokos
„Santarvės“ žiniomis, Mažeikių Kazimeiro Jagmino pradinė mokykla ir Mažeikių choreografijos mokykla šiais metais pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurios tikslas – mokyti pradinukus tautinių šokių.
Pagal susitarimą, viena iš Mažeikių choreografijos mokyklos mokytojų būtų mokiusi Kazimiero Jagmino mokyklos vaikus šių šokių. Tokie užsiėmimai vyko nuo spalio pradžios. Choreografijos mokykla juos traktavo kaip būrelį, o Kazimeiro Jagmino pradinėje mokykloje tautinių šokių mokymai buvo įtraukti į tvarkaraštį kaip kryptingos pamokos.
A. Stonkaus teigimu, jei tautinių šokių mokymas buvo įtrauktas į tvarkaraštį kaip kryptinga pamoka, tai apie NVŠ lėšas negalėjo būti nė kalbos.
Mažeikių choreografijos mokyklos direktorė Jolanta Tendienė nepanoro „Santarvei“ pateikti išsamaus komentaro, situacijos paaiškinimo. Į klausimus ji atsakė raštu.
„Norai buvo labai gražūs. Pritrūko komunikacijos. Siekdami populiarinti tautinį šokį, turėjome svajonę užauginti dar vieną tautinių šokių kolektyvą. Planuose buvo dalyvavimas 2026 m. Moksleivių dainų šventėje, miesto renginiuose, koncertai ir draugystė su vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių studija „Kauškutis“ ir viltis, kad, baigę pradinę mokyklą, bent vienas kitas moksleivis papildytų ir mūsų gretas. Svajonės neatsisakome“, – taip dviejų mokyklų bendradarbiavimą apibūdino J. Tendienė.
Kalčiausias nesusikalbėjimas?
Mažeikių Kazimiero Jagmino mokyklos direktorė V. Steponavičienė „Santarvei“ sakė, kad dėl kilusio konflikto ir nesusipratimų kalčiausias nesusikalbėjimas. Ji teigė – dėl NVŠ lėšų esanti visiškai nieko dėta.
„Tai nesusikalbėjimas, mes manėme vienaip, Mažeikių choreografijos mokyklos vadovybė – kitaip. Ne mes žymėjome vaikus ir dėjome „varneles“ NVŠ krepšelio lėšoms gauti. Mes šių lėšų negavome. Kai kalbėjome su Mažeikių choreografijos mokyklos vadovybe, kalba ėjo apie nemokamus užsiėmimus. Labai džiaugėmės šia galimybe, tuo, kad vaikai bus mokomi tautinių šokių“, – kalbėjo V. Steponavičienė.
Pripažino klaidą
Direktorė teigė, kad tėvai apie tautinių šokių pamokas buvo informuoti rugsėjo 1-ąją, tačiau pripažino, kad vėliau papildomos informacijos apie tai nebuvo suteikta.
„Tai ir buvo viena iš mano didžiausių klaidų – ne tik kad pritrūko informacijos, bet kad ir nebuvo atsiklausta tėvų dėl tautinių šokių pamokų lankymo. Tačiau per šį mėnesį, kai vyko pamokos, vaikai buvo labai patenkinti“, – teigė V. Steponavičienė.
Ji informavo, jog Choreografijos mokykla prašė, kad šokių pamokos vyktų pirmoje dienos pusėje, todėl jos buvo įtrauktos į pamokų tvarkaraštį kaip kryptingos pamokos. Pasak direktorės, panašios kryptingos pamokos yra buvusios ir anksčiau, tik tada buvo mokoma dailės.
Sulaukė kandžių žodžių
Direktorė apgailestavo, kad graži idėja subliuško. Bendraujant dėl šokių pamokų, buvo kalbama apie projektą ministerijai, todėl Mažeikių choreografijos mokyklai ir pateikti mokinių sąrašai.
„Kilus konfliktui, per susirinkimą buvo išsakyta daug kandžių žodžių ir kaltinimų, kad mes su Jolanta Tendiene pasisavinome NVŠ krepšelio pinigus, kad juos „pasidalinome“. Nors nieko panašaus nebuvo“, – kalbėjo V. Steponavičienė.
Ji teigė prisiimanti atsakomybę už tai, kad tėvai nebuvo tinkamai informuoti, tačiau nesijaučia kalta dėl NVŠ lėšų. Pasak direktorės, ji nieko bendro su tuo neturinti.
Kenkia reputacijai
V. Steponavičienė pripažino, kad panašios situacijos kenkia mokyklos reputacijai.
„Bet koks nesusipratimas ar problemos nėra gerai mokyklos reputacijai. Ypač kai sklinda neigiamos kalbos. Tai lyg sniego gniūžtė, kuri vis ritasi ir didėja“,– kalbėjo direktorė.
Pasak jos, pernai prasidėję nesklandumai, kai mokyklą paliko mokytoja, o po to – ir viena klasė, taip pat nepagerino situacijos. V. Steponavičienė spėja, kad tai galėjo turėti neigiamos įtakos ir naujų mokinių pritraukimui į mokyklą.
„Atėjo tik viena pirmokų klasė. Kodėl taip nutiko, gali būti įvairių priežasčių. Tai ir tos pačios neigiamos kalbos. Prisidėjo turbūt ir tai, kad neturėjome pakankamai pirmos klasės mokytojų. Kitais mokslo metais jau bus viskas kitaip, į mokyklą pareis dvi fantastiškos mokytojos“, – kalbėjo V. Steponavičienė.
Išeina iš darbo
V. Steponavičienė teigė, kad susiklosčius dabartinei situacijai, ji priėmusį sprendimą – geriausią, kokį tik galėjusi. Tai yra savo noru išeiti iš darbo.
„Ko tėveliams dar gali reikėti? Jie liepė man išeiti – ir aš išeinu. Pareiškimą jau esu parašiusi – iš darbo išeiti nuo lapkričio 11 dienos“, – kalbėjo direktorė.
Ji teigė nepersigalvosianti. V. Steponavičienė Mažeikių Kazimiero Jagmino pradinei mokyklai vadovavo nuo 2021 m.
Paklausta, ką ketina veikti toliau, direktorė atsakė, kad planuoja užsiimti kūrybine veikla. Vadovaujančių pareigų ji nebeketina užimti.
Prašymą atleisti patenkins
Savivaldybės merė Rūta Matulaitienė „Santarvei“ patvirtino, kad yra gautas V. Steponavičienės prašymas atleisti iš darbo savo noru. Ketvirtadienis buvo paskutinė diena, kai mokyklos direktorė dar galėjo persigalvoti ir atsiimti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo. Iki ketvirtadienio pietų ji to nebuvo padariusi.
R. Matulaitienė „Santarvei“ sakė, kad V. Steponavičienė bus atleista šalių susitarimu.
„Suprantu tėvelius ir čia yra tikrai ne tik NVŠ lėšų klausimas, bet ir mokytojos noras išeiti. Nemažai buvo įvykę ir praeityje. Kai viskas susidėjo, tokia situacija ir susiklostė. Bet kokiu atveju vadovas turi priimti atsakomybę“, – įsitikinusi merė.
R. Matulaitienė sakė, kad buvo kalbėta ir su Mažeikių choreografijos mokyklos direktore J. Tendiene, ji labai atsiprašė ir tvirtino nenorėjusi nieko blogo. Merės žiniomis, J. Tendienė dar turi parašyti paaiškinimą.
