Mažeikių Julijono Kumpikevičiaus aerodrome šuolių parašiutu sezonas jau uždarytas iki kitų metų balandžio pabaigos.
Mažeikių aeroklubo instruktorius Rimantas Morkūnas turi kuo pasidžiaugti: šiemet šuolius parašiutu atliko per 300 žmonių, intensyvėja aviacinis turizmas, aerodromą pamėgo verslininkai, norintys sutrumpinti kelionės laiką bei skristi lėktuvu.
Dar neužsimiršo ir didžiausio šio sezono renginio – Aviacijos šventės – įspūdžiai.
Susipažįsta su aerodromu
Šią vasarą aeroklube vyko įvairiapusė veikla, kuri iš dalies baigėsi lapkričio 8-ąją – uždarius parašiutizmo sezoną. Tai reiškia, kad dabar aeroklubo lėktuvas „AN2“ į dangų nekyla, o šuoliai bus atnaujinti pavasarį, priklausomai nuo oro sąlygų.
Kaip ir kasmet, Mažeikių aeroklubas įgyvendino projektą „Vaikų, jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų užimtumas bei aktyvumas, organizuojant šuolius iš lėktuvo parašiutu“, iš dalies finansuojamą Mažeikių rajono savivaldybės. Jo metu 162 dalyviai pirmą kartą atliko šuolius parašiutu.
„Pagal šį projektą buvo organizuojami ne tik šuoliai parašiutu. Gausų būrį vaikų ir paauglių iš viešųjų įstaigų „Būk su manimi“ ir „Dirbinyčia“ bei iš Vaikų ir jaunimo daugiafunkcio centro supažindinome su aerodromu, parodėme, kaip vyksta pasirengimas šuoliams. Esant geroms oro sąlygoms, surengėme pažintinius skrydžius. Tuo siekėme suinteresuoti vaikus ir jaunimą užsiimti įdomia veikla, pažinti kuo įvairesnes gyvenimo sritis bei sprendėme vasaros užimtumo problemą“, – pasakojo instruktorius.
Šį parašiutizmo sezoną Mažeikių aeroklube šuolius atliko daugiau kaip 300 žmonių. Pasak instruktoriaus, šiemet sėkmė lydėjo ne tik dėl to, kad nebuvo užfiksuota nė vieno net mažiausio kojos nikstelėjimo, bet ir tuo, kad atiduota skola trisdešimčiai žmonių, pernai nespėjusių iššokti parašiutu, o kitam sezonui liko tik minimali šuolių skola.
Populiarėja aviacinis turizmas
Vis labiau populiarėjantis aviacinis turizmas neaplenkė ir Mažeikių aerodromo – šiemet tokiais tikslais čia leidosi apie 50 turistinių ultralengvųjų lėktuvėlių. O kur dar verslo skrydžiai, kai šiuolaikiniai verslininkai, taupydami laiką, atvyksta į susitikimus ne automobiliu, o lėktuvais. Tokių lėktuvų priimta ne tik iš kitų Lietuvos miestų, bet ir iš Švedijos, Danijos, Lenkijos, Latvijos.
Lakūnus čia traukia ir tai, kad yra pakankamai ilgas 800 metrų nusileidimo-pakilimo takas. Be to, kaip pripažįsta svečiai, jis labai gerai suvoluotas.
Aeroklubas bendradarbiauja su bendrovės „AIR Baltica“ kolektyvu, kurie ruošia aviatorius, ir su aviacijos mokyklomis Vilniuje bei Aleksote. Šių mokyklų kursantai čia imituoja tūpimus, praktiškai atidirba radijo ryšio užduotis, kitus aviacijos elementus.
Nors sezonas baigėsi, tačiau aerodromas tęsia savo veiklą ir laukia orlaivių – pakilimo-nusileidimo takas prižiūrimas, orlaiviai galės leistis.
Žiemą, anot aeroklubo instruktoriaus, galioja taisyklė: prieš skrisdami į Mažeikius pilotai privalo paskambinti į aeroklubą ir sužinoti, ar galima bus nutūpti, aeroklube budintis žmogus informuoja, kokios sąlygos aerodrome.
Šventėje – minios žmonių
Įsimintina buvo ir šiemetinė Aviacijos šventė. Jos mažeikiškiai laukė aštuonerius metus. R. Morkūnas sakė, kad šiais metais buvo dvi pažymėtinos datos – Mažeikių aeroklubo 40-metis ir Julijono Kumpikevičiaus skrydžio 90-metis.
„Pasirengimo šventei darbų ėmėmės vos tik prasidėjus šiems metams. Džiaugiuosi, kad rugpjūčio 17-ąją viskas „sukrito“ idealiai – ir puikus skrydžiams oras, ir gausybė lėktuvų, ir minios žmonių… Tokių automobilių kamščių išvažiuojant iš miesto nebuvo jau seniai, jų eilės susidarė likus dešimčiai kilometrų iki aerodromo. Šventė buvo įvairiaplanė – buvo ir šuolių parašiutu, ir akrobatinio skraidymo pasirodymų, vyko ir senovinės technikos bei karinės ginkluotės parodos ant žemės. Žiūrovai gal nepastebėjo, tačiau pavyko viską sustyguoti pakankamai tiksliai. Pavyzdžiui, po aviacinės programos muzikantai, kurių laukė kitas pasirodymas kitame mieste, į jį pavėlavo tik dvylika minučių“, – pasakojo instruktorius.
Paklaustas, ar dar bus tokių aviacijos švenčių, į kurias suguža beveik visas miestas, R. Morkūnas atsakė: ateitis parodys. Tokios „galingos“ šventės negali būti kasmetinės, tačiau gali nusistovėti tradicija, jei būtų susitarimas, kas kiek laiko ar kokiomis progomis jas tikslinga organizuoti.
