Incidentai mokyklose, kai vaikai smurtauja prieš bendraklasius, mokytojus ar kai smurtu įtariami patys mokytojai, švietimų įstaigų vadovai, skatina diskusijas ir siūlymus patalpose, kur vyksta pamokos (klasėse, kabinetuose, kt.), įrengti vaizdo stebėjimo kameras. Už jų įrengimą pasisako ir kai kurie tėvai.
Pasisakantieji už tokį sprendimą teigia, kad stebėjimo kameros klasėse būtų savotiška prevencija, tai drausmintų tiek mokinius, tiek mokytojus. Pasisakantieji prieš šią idėją teigia: įrengus vaizdo stebėjimo kameras klasėse, būtų pažeista mokinių duomenų apsauga, kiltų grėsmių, kad filmuota medžiaga gali „iškeliauti“ už mokyklos ribų, kt.
„Santarvė“ pasidomėjo, kokios nuomonės laikosi Mažeikių rajono švietimo įstaigų vadovai. Savo poziciją išsakė ir valstybės institucijos.
Vaizdo kameros jau yra
Po šalyje plačiai nuskambėjusios informacijos apie incidentus mokyklose, kai vaikai smurtauja prieš bendraklasius, mokytojus ar kai smurtu įtariami patys mokytojai, diskusijos kilo tarp mokyklų vadovų, mokytojų ir tėvų. Kaip viena iš išeičių, prevencinių priemonių buvo pasiūlyta patalpose, kur vyksta pamokos (klasėse, kabinetuose, kt.), įrengti vaizdo stebėjimo kameras.
Diskusijos dalyviai, manantys, kad tai padės pagerinti švietimo įstaigų mikroklimatą, pastebi, jog vaizdo kameros jau yra įrengiamos mokyklų koridoriuose, ir klausia, ar yra skirtumas, kokiose erdvėse vaikus galima stebėti. Tuo labiau kad pamokos vyksta ir nuotoliniu būdu, kuomet dėl tam tikrų priežasčių vaikai mokosi iš namų.
„Santarvė“ pasidomėjo, kokios nuomonės apie šį siūlymą laikosi mūsų rajono švietimo įstaigų vadovai, tėvai.
Išsako įvairių nuomonių
Tėvai, sutikę pakomentuoti idėją dėl kamerų klasėse, sakė, kad vis dėlto yra linkę sutikti su tokia naujove.
„Kameros klasėse būtų kaip savotiška garantija, kad bus mažiau patyčių, netinkamo elgesio. Vaikai, žinodami, kad kameros yra mokyklų koridoriuose, lauko aplinkoje, jau šiek tiek drausmingiau elgiasi, o per pertraukas klasėse daro, ką nori. Be to, ir mokytojų elgesys galbūt būtų kitoks, nes turbūt niekam nėra paslaptis, kad ne tik vaikai būna kalti dėl vienokių ar kitokių konfliktinių situacijų“, – kalbėjo mažeikiškė Jurgita, progimnazijos mokinio mama.
Paauglės tėvas Tomas įsitikinęs, kad kameros klasėse praverstų sprendžiant konfliktines situacijas, kai nėra aišku, kas iš tiesų nutiko.
„Gal būtų galimybė vaizdo kameras įjungti tik tam tikrais atvejais, kai kyla konfliktas arba situacija klasėje tampa nebevaldoma. Esant įtraukiajam ugdymui, kai kurių dalykų net mokytojai ar mokinio padėjėjai negali numatyti ir jam užkirsti kelio. Tokiais atvejais, manau, klasėse ir praverstų kameros“, – kalbėjo mažeikiškis.
Padėtų išsiaiškinti
Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus taip pat linkęs pritarti vaizdo kamerų įrengimo klasėse idėjai. Tuo labiau kad draudžiančių tai daryti įstatymų ar kitų teisės aktų nėra.
„Vaizdo kameros klasėse būtų kaip drausminanti priemonė. Praverstų ir tuomet, kai įvyksta konfliktas ir abi pusės neigia padariusios ką nors netinkamo. Kameros ypač praverstų, kai neeilinės situacijos susidaro dėl kai kurių mokinių delinkventinio elgesio. Būtų galima atsisukti ir pasižiūrėti. Technologijos vis populiarėja ir vis labiau pritaikomos gyvenime. Tai kodėl klasės turėtų būti išimtis?“ – retoriškai klausė A. Stonkus.
Pasak jo, vaizdo kameros klasėse galbūt palengvintų ir mokytojų darbą.
„Kai vaikų teisės visur ima viršų, mokytojai tampa bejėgiai ir nebegali apsiginti, įrodyti savo tiesos“, – akcentavo Švietimo skyriaus vedėjas.
Būtinos patvirtintos tvarkos
A. Stonkus kalbėjo: jei mokykla norėtų įsirengti vaizdo kameras klasėse, ji galėtų tai padaryti, bet kartu turėtų parengti ir atitinkamas mokyklos vidaus taisykles, tvarkas, aprašus. Visa tai būtina suderinti su mokyklos bendruomene, tėvais. Be to, tektų patvirtinti tinkamas vaizdo įrašų saugojimo, peržiūros tvarkas, užtikrinti asmens duomenų saugumą.
„Kol kas niekas nesikreipė ir neklausė dėl vaizdo kamerų įrengimo klasėse. Viešose prieigose, koridoriuose esančias vaizdo kameras švietimo įstaigos dažniausiai įsirengė pačios, už savo lėšas. Manau, panašiai turėtų vykti ir kamerų klasėse įrengimas“, – teigė A. Stonkus.
Švietimo skyriaus vedėjas pripažino, kad mokyklose nutinka įvairių dalykų, kad ir dėl patyčių, kurių įstaigos nėra linkusios viešinti.
„Būna sunku išaiškinti daugelį dalykų, jei kas nors dėl to kreipiasi. Jei būtų kameros, būtų paprasčiau – reiktų tik peržiūrėti vaizdo įrašus“, – kalbėjo A. Stonkus.
Kol kas nereikia
Tirkšlių Juozo Vitkaus Kazimieraičio progimnazijos direktorė Dovilė Budreckienė „Santarvei“ sakė, kad kol kas jos vadovaujamoje ugdymo įstaigoje vaizdo kamerų įrengimas klasėse nėra aktualus. Situacijai suvaldyti užtenka koridoriuose, prieigose įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų.
„Pamokos metu klasėje dirba mokytojai, dažnu atveju yra ir mokinio padėjėja. Su vaikais yra suaugęs žmogus, kuris kontroliuoja situaciją, užtikrina tvarką“, – kalbėjo direktorė ir tvirtino, kad kokių nors didesnių konfliktinių situacijų mokykloje nebuvo.
Pamokų metu kylančius sunkumus pavyksta išsispręsti tarpusavyje – bendraujant mokytojams, mokiniams ir tėvams bei pagalbos specialistams. Jie teikia reikalingą pagalbą tiek pamokų metu, tiek po jų.
„Jeigu būtų priimtas toks bendras reikalavimas, jaustumėmės lyg realybės šou dalyviai. Tačiau privalėtume prisitaikyti. Kol tokio reikalavimo nėra, tai nėra ir tokio poreikio“, – kalbėjo Tirkšlių Juozo Vitkaus Kazimieraičio progimnazijos direktorė.
Nemato poreikio
Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė kol kas taip pat nemato poreikio klasėse įrengti vaizdo stebėjimo kamerų. Pasak jos, turėtų būti palikta galimybė mokykloms pačioms nuspręsti, ar joms to reikia.
„Viskas labai priklauso nuo mokyklos tipo, kontingento, vadinamosios SEK – socialinės, ekonominės, kultūrinės aplinkos. Kiekviena švietimo įstaiga turėtų pati spręsti, ko jai reikia. Mes nesusiduriame su rimtesniais drausmės pažeidimais, nesutarimais, todėl manau, kad mūsų gimnazijoje tokios vaizdo kameros būtų perteklinė priemonė“, – kalbėjo A. Žukauskienė.
Vaizdo kamerų klasėse reikalingumo neįžvelgia ir Mažeikių Pavasario progimnazijos direktorius Rolandas Volkovas. Jo nuomone, vaizdo kamerų klasėse dar tikrai nereikia ir per anksti dėl to diskutuoti.
„Tai perteklinis dalykas. Klasės mokytojas vadovauja klasei. Tiek mokykla, tiek mokytojas turi suformavęs savo taisykles, kurių ir laikosi. Vaizdo kameros klasėse gali turėti neigiamą poveikį, nes nebeliks privatumo. Vaikai gali pradėti bijoti save išreikšti, atsakinėti, žinodami, kad yra kamerų stebimi“, – argumentus išsakė R. Volkovas ir pridūrė, kad situacija mokykloje pakankamai kontroliuojama koridoriuose, kieme įrengtomis kameromis.
Padėtų užtikrinti tvarką
Mažeikių Sodų pagrindinės mokyklos direktorius Sigitas Petrikas linkęs pritarti idėjai mokyklos klasėse įrengti vaizdo kameras. Pasak jo, tai būtina dėl pačių vaikų saugumo, tvarkos užtikrinimo ir ugdymo kokybės.
Direktorius mano, kad tokios kameros drausmintų, padėtų mokinius apsaugoti nuo galimų patyčių, sužalojimų, netinkamo elgesio.
„Vien žinojimas, kad yra vaizdo kameros, manau, skatintų mokinių geresnį, tinkamesnį elgesį. Tai būtų savotiška prevencinė priemonė ne tik palaikant tvarką bei užtikrinant kokybiškesnį mokymąsi. Kai klasėje ramu, tylu, ir ugdymo kokybė gerėja“, – įsitikinęs S. Petrikas.
Direktoriaus nuomone, apie tokią naujovę turėtų būti informuoti būsimų mokinių tėvai – dar prieš jiems parašant prašymą dėl vaiko priėmimo.
„Tėvai, žinodami mokyklos vidaus tvarkos taisykles, galėtų su jomis sutikti arba nesutikti. Jei vienos mokyklos taisyklės mokiniui ar jo tėvams netinka, jie gali rinktis kitas mokyklas“, – kalbėjo S. Petrikas.
Reikalinga griežtesnė tvarka
Už vaizdo kamerų įrengimą klasėse pasisakė ir Mažeikių rajono policijos komisariato viršininkas Alfonsas Meškys. Jo teigimu, sprendžiant galimus nusikaltimus ar konfliktines situacijas, visada praverčia techninės priemonės. Vaizdo kameros ir jų įrašai – vienos iš jų.
„Pritartume ir dar griežtesnei tvarkai mokyklose. Tai, kas šiandien vyksta mokyklose, mums kelia didelį susirūpinimą. Jaunimas deklaruoja savo teises, tik kažkodėl pamiršta savo pareigas. Čia yra didžiausia bėda“, – įsitikinęs A. Meškys.
Pasak komisaro, prie griežtesnės tvarkos mokyklose būtų galima priskirti ne tik vaizdo kamerų įrengimą klasėse, bet ir leidimą mokytojams, kilus įtarimui, tikrinti mokinių daiktus, kuprines.
„Juk mokytojas nelenda į svetimus daiktus be pagrindo. Prieš kelis dešimtmečius mokytojai galėdavo patikrinti mokinių daiktus ir niekam tai nekeldavo nepasitenkinimo, nes visi žinojo, kad tai leistina. To reikėtų ir dabar, daiktų tikrinimo tvarka galėtų atsispindėti mokyklų vidaus taisyklėse ar kitose tvarkose“, – teigė policijos komisariato vadovas.
Leidžiama įrengti ne visur
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Komunikacijos skyriaus specialistai, atsakydami į „Santarvės“ klausimus, teigė, kad mokykla gali įsirengti vaizdo stebėjimo kameras ar imtis kitų priemonių saugumui užtikrinti. Pvz., apsitverti teritoriją, įrengti įėjimo kontrolės sistemas ir pan.
Vaizdo stebėjimo kameros gali būti įrengtos prie mokyklos įėjimų ir išėjimų.
Tačiau, pagal Europos Sąjungoje galiojančias nuostatas, stebėjimo kamerų paprastai neleidžiama įrengti klasėse, taip pat laisvalaikio (maitinimo) erdvėse, sporto ir aktų salėse, tualetuose, dušuose, rūbinėse.
Pagal dabar galiojančias tvarkas, prie kiekvieno įėjimo į stebimą teritoriją būtina pakabinti specialius ženklus, kuriuose turi būti nurodyta pagrindinė informacija apie stebėjimo tikslą, duomenų valdytojo kontaktai. Mokykla turi būti pasirengusi vaizdo stebėjimo taisykles, nustačiusi stebėjimo tikslus, apsibrėžusi procesus, susijusius su vaizdo įrašų tvarkymu, duomenų apsauga ir asmenų teisėmis, paskyrusi atsakingus asmenis.
ŠMSM atstovai rekomendavo: dėl įvairių teisinių dalykų, asmens duomenų apsaugos aspektų mokyklos gali konsultuotis su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Ši įstaiga 2024 m. yra parengusi gaires mokykloms „Vaizdo stebėjimas mokyklose“.
Gana jautrus klausimas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Metodinės pagalbos, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Evelina Firaitė-Ryliškienė į „Santarvės“ klausimą apie vaizdo kameras klasėse atsakė: „Vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas mokyklose yra gana jautrus klausimas, kviečiantis įvardyti įvairiapusiškus jo aspektus. Galimai tokia priemonė skatintų moksleivius labiau laikytis taisyklių ir drausmės, tačiau svarbu pastebėti, jog, kaip ir kiekvienas žmogus, vaikas turi teisę į asmeninį gyvenimą, bendravimo privatumą, asmens duomenų apsaugą, neliečiamybę ir laisvę.
Šios vaiko teisės yra įtvirtintos tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose. Tad vaizdo stebėjimo kamerų naudojimas ne bendro pobūdžio patalpose, o klasėse, kur vyksta pagrindinis ugdymo procesas, gali varžyti ne tik moksleivių privatumo, laisvo bendravimo, nuomonės reiškimo teises, bet ir harmoningo mokymosi laisvę.“
Konkrečių nuostatų nėra
E. Firaitė-Ryliškienė taip pat pažymėjo, kad Europos Sąjungos priežiūros institucijos laikosi griežtos pozicijos ir paprastai neleidžia vykdyti vaizdo stebėjimo ugdymo įstaigų klasėse, laisvalaikio ir maitinimo erdvėse, sporto ir aktų salėse, tualetuose, dušuose bei vaikų rūbinėse.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyriaus vedėja akcentavo: nors konkrečių nuostatų, skirtų vaizdo stebėjimo kameroms reguliuoti, Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) nenumatyta, vis tik svarstant apie tokios priemonės įgyvendinimą ugdymo įstaigos klasėse, svarbu atkreipti dėmesį į bendrąsias asmens duomenų saugumo nuostatas.
Šiuo atveju, svarstant apie vaizdo stebėjimo kamerų mokinių klasėse įrengimą, turėtų būti atsižvelgiama į tokios priemonės įgyvendinimo tikslą, kuris turėtų būti pasirenkamas tik tokiu atveju, jeigu jo pagrįstai nebūtų galima pasiekti kitomis priemonėmis, kurios mažiau apribotų kiekvieno vaiko teises.
Siūlo taikyti draugiškesnes priemones
Tarnybos atstovė priminė, kad pirmiausia vertėtų išbandyti draugiškesnes problemų sprendimo alternatyvas: intensyvesnius mokytojų budėjimus bendrose ugdymo įstaigos patalpose, drausmingą ir saugų elgesį tiek pamokose, tiek pertraukų metu skatinančios motyvacinės sistemos sukūrimą, dažnesnius sunkumų aptarimus ir atvirus pokalbius su pačiais vaikais, jų tėvais bei mokytojais, skatinant juos diskutuoti, dalytis savo nuomonėmis ir visiems ieškoti bendrų išeičių.
Vaiko teisių gynėjų teigimu, iš esmės visos priemonės, kurios prisidėtų prie didesnio moksleivių saugumo ugdymo įstaigose, mikroklimato gerinimo, yra reikšmingos ir kviečiančios diskutuoti vaiko gerovės srityje dirbančius specialistus, švietimo sistemos ir ugdymo įstaigų atstovus, politikus, visuomenę, o svarbiausia – vaikus ir jaunimą.
