Vidurių užkietėjimas – vienas dažniausių virškinimo sistemos nusiskundimų, su kuriuo bent kartą gyvenime susiduria dauguma žmonių. Dažnai vidurių užkietėjimas laikomas nerimta ir laikina problema, tačiau užsitęsęs vidurių užkietėjimas gali reikšmingai paveikti kasdienę savijautą, o kai kuriais atvejais signalizuoti apie kitus sveikatos sutrikimus.
Šiame straipsnyje aptariama, kokie simptomai būdingi vidurių užkietėjimui, kokios yra dažniausios jo priežastys, kaip nustatoma diagnozė bei parenkamas gydymas.
Kas yra vidurių užkietėjimas?
Vidurių užkietėjimu laikomas retesnis nei įprasta tuštinimasis, pavyzdžiui, rečiau nei tris kartus per savaitę, kietos ar sausos išmatos bei sunkus ar skausmingas tuštinimasis. Taip pat gali būti jaučiamas pojūtis, kad žarnynas išsituštino ne iki galo.
Apie lėtinį vidurių užkietėjimą kalbama, kai bent du iš šių simptomų kartojasi ir išlieka tris mėnesius ar ilgiau. Svarbu suprasti, kad tuštinimosi dažnumas kiekvienam žmogui yra individualus – vienam įprasta tuštintis kartą per dieną, kitam – kartą per dvi ar tris dienas. Todėl vertinamas ne tik tuštinimosi dažnis, bet ir išmatų konsistencija, tuštinimosi sunkumas bei kiti simptomai.
Gydytojai gastroenterologai vidurių užkietėjimą skirsto į pirminį, kai sutrikusi pati žarnyno motorika ar dubens dugno raumenų darbas, ir antrinį, kai jis atsiranda dėl vaistų, ligos ar anatominės priežasties. Šis skirstymas svarbus renkantis tolimesnį diagnostikos ir gydymo būdą, nes pirminio ir antrinio vidurių užkietėjimo gydymas gali skirtis.
Vidurių užkietėjimo simptomai
Vidurių užkietėjimo simptomai gali skirtis priklausomai nuo jo priežasties ir to, kiek laiko jis tęsiasi.
Būdingiausi vidurių užkietėjimo požymiai – retas tuštinimasis, kietos ar gumuliuotos išmatos, tuštinimasis, reikalaujantis didesnių pastangų. Taip pat gali būti jaučiamas skausmas tuštinantis arba nepilno išsituštinimo pojūtis. Dalis žmonių gali jausti pilvo pūtimą, sunkumą ar diskomfortą pilvo srityje. Sunkesniais atvejais gali prireikti papildomų priemonių, padedančių išmatoms pasišalinti.
Kada simptomai kelia didesnį susirūpinimą?
Tam tikri simptomai, pasireiškiantys kartu su vidurių užkietėjimu, reikalauja skubesnio medicininio įvertinimo. Tai kraujavimas iš tiesiosios žarnos, juodos spalvos išmatos, nepaaiškinamas svorio kritimas, stiprus ar nuolatinis pilvo skausmas. Taip pat staigus tuštinimosi įpročių pasikeitimas suaugusiam žmogui, kuris anksčiau tokių problemų neturėjo.
„Jei vidurių užkietėjimas trunka trumpai ir yra susijęs su aiškia priežastimi, pavyzdžiui, kelionėmis ar mitybos pokyčiais, dažniausiai papildomo ištyrimo nereikia. Jei atsiranda kraujavimas, svorio kritimas ar staiga pasikeičia tuštinimosi įpročiai, tai jau yra signalas, kad reikalingas išsamesnis ištyrimas“, – sako privačios pažangios medicinos ir estetikos klinikos BIOFIRST, įsikūrusios Kaune, gydytojas gastroenterologas Andrius Kederys.
Vidurių užkietėjimo priežastys
Vidurių užkietėjimą gali sukelti įvairios priežastys – nuo kasdienių gyvensenos įpročių iki vartojamų vaistų ar lėtinių ligų. Dažniausiai vidurių užkietėjimą lemia kelių veiksnių derinys, o ne viena aiški priežastis.
Gyvensenos veiksniai
Dažniausia vidurių užkietėjimo priežastis – nepakankamas skaidulinių medžiagų kiekis maiste, per mažas skysčių vartojimas ir nepakankamas fizinis aktyvumas. Suaugusiesiems rekomenduojama per parą suvartoti apie 25 g skaidulinių medžiagų moterims ir apie 35–38 g vyrams, taip pat išgerti pakankamai skysčių – dažniausiai apie 1,5–2 litrus per dieną.
Įtakos gali turėti ir įprotis ilgai atidėlioti tuštinimąsi, pavyzdžiui, dėl didelio darbo tempo ar nepatogios aplinkos. Stresas, kelionės ar įprastos rutinos pasikeitimas taip pat gali laikinai sulėtinti žarnyno veiklą.
Tuštinantis naudinga po kojomis pasidėti žemą pakoją, kad keliai būtų šiek tiek aukščiau klubų. Tokia padėtis ištiesina tiesiosios žarnos kampą ir palengvina išmatų pasišalinimą, todėl reikia mažiau įtempti pilvo raumenis.
Vaistai ir sveikatos sutrikimai
Vidurių užkietėjimą gali sukelti nemažai vaistų – ypač opioidiniai skausmą malšinantys preparatai, kai kurie kraujospūdį mažinantys, prieštraukuliniai ar antidepresantų grupės vaistai. Taip pat prie lėtinio vidurių užkietėjimo gali prisidėti dirgliosios žarnos sindromas, cukrinis diabetas, skydliaukės veiklos sutrikimai ar neurologinės ligos, tokios kaip Parkinsono liga.
Rečiau vidurių užkietėjimą gali sukelti mechaninė kliūtis žarnyne, pavyzdžiui, dėl pilvo ertmėje susidariusių sąaugų ar naviko. Dėl šios priežasties staiga atsiradęs ir nepraeinantis vidurių užkietėjimas turėtų būti įvertintas gydytojo gastroenterologo.
Kaip nustatoma vidurių užkietėjimo priežastis?
Dažniausiai vidurių užkietėjimo priežastis nustatoma gastroenterologo konsultacijos metu, gydytojui įvertinus paciento mitybos įpročius, vartojamus vaistus, tuštinimosi dažnumą ir lydinčius simptomus. Konsultacijos metu taip pat gali būti atliekama pilvo apčiuopa.
Atsiradus kraujavimui, nepaaiškinamam svorio kritimui, mažakraujystei, staigiam tuštinimosi įpročių pokyčiui ar esant šeimos žarnyno vėžio istorijai, gydytojas gastroenterologas gali skirti kolonoskopiją ar kitus papildomus tyrimus. Jie padeda atmesti rimtesnes simptomų priežastis ir nustatyti tikslią diagnozę.
Vidurių užkietėjimo gydymas
Vidurių užkietėjimo gydymas beveik visada pradedamas nuo kasdienių įpročių pokyčių, o vaistai skiriami tik tuomet, kai šių priemonių nepakanka.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Pirmiausia rekomenduojama palaipsniui didinti skaidulinių medžiagų kiekį maiste – rinktis daugiau daržovių, vaisių, ankštinių augalų ir viso grūdo produktų. Skaidulų kiekį verta didinti pamažu, nes staigus jų kiekio padidinimas gali laikinai sukelti pilvo pūtimą ar kitokį diskomfortą.
Svarbu užtikrinti pakankamą skysčių kiekį, reguliariai užsiimti fizine veikla ir nesulaikyti tuštinimosi impulso, kai jis atsiranda. Kai kuriems žmonėms gali padėti ir reguliarus įprotis tuštintis tuo pačiu metu, pavyzdžiui, ryte po pusryčių, nes pavalgius natūraliai suaktyvėja žarnyno veikla.
Medikamentinis gydymas
Jei gyvenimo būdo pokyčių nepakanka, gydytojas gastroenterologas gali rekomenduoti osmosinius vidurius laisvinančius vaistus. Jie dažnai pasirenkami kaip viena iš pirmųjų medikamentinio gydymo priemonių, ypač kai vidurių užkietėjimas trunka ilgiau. Esant poreikiui, trumpą laiką gali būti skiriami stimuliuojantys vidurius laisvinantys vaistai, tačiau dėl ilgalaikio jų vartojimo reikėtų pasitarti su gydytoju gastroenterologu.
Kai įprastos gydymo priemonės nepadeda arba vidurių užkietėjimas išlieka ilgą laiką, gydytojas gastroenterologas gali rekomenduoti papildomus tyrimus, padedančius nustatyti jo priežastį. Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, gali būti koreguojamas gydymas, skiriami kiti vaistai ar pagalbinės tuštinimąsi lengvinančios priemonės, tokios kaip žvakutės ar mikroklizmos.
„Dažniausia klaida, su kuria susiduriame yra ilgalaikis stimuliuojančių vidurius laisvinančių vaistų vartojimas be gydytojo gastroenterologo konsultacijos. Toks gydymas turėtų būti taikomas trumpą laiką, o esant nuolatiniam vidurių užkietėjimui verta ieškoti pagrindinės priežasties, o ne tik malšinti simptomą“, – pažymi BIOFIRST klinikos gydytojas gastroenterologas Andrius Kederys.
Kada būtina kreiptis į gydytoją gastroenterologą?
Į gydytoją gastroenterologą rekomenduojama kreiptis, jei vidurių užkietėjimas trunka ilgiau nei tris savaites, reguliariai kartojasi arba trukdo kasdienei veiklai. Gydytojo konsultacija taip pat reikalinga, jei atsiranda kraujavimas iš tiesiosios žarnos, juodos išmatos, nepaaiškinamas svorio kritimas, stiprus ar nuolatinis pilvo skausmas arba staigus tuštinimosi įpročių pasikeitimas. Šie požymiai savaime nebūtinai reiškia rimtą ligą, tačiau juos svarbu įvertinti gydytojui gastroenterologui, kad būtų nustatyta jų priežastis ir prireikus atlikti papildomi tyrimai.
Vidurių užkietėjimas dažnai yra susijęs su kasdieniais gyvensenos įpročiais – mityba, skysčių vartojimu ir fiziniu aktyvumu, todėl daugeliu atvejų jį galima suvaldyti pakoregavus šiuos veiksnius. Jei vidurių užkietėjimas tampa lėtinis arba pasireiškia kartu su pavojaus požymiais, svarbu neatidėlioti konsultacijos su gydytoju gastroenterologu. Išsamesnis ištyrimas padeda nustatyti vidurių užkietėjimo priežastį ir parinkti tinkamiausią gydymą. BIOFIRST klinikoje dirba nemažai patyrusių, didelę praktinę patirtį sukaupusių gastroenterologijos srities specialistų, pasirengusių padėti nustatyti tikslią vidurių užkietėjimo priežastį ir parinkti tinkamiausią gydymo būdą.
REK-21120
