Nors gyventojai rūšiuoja vis aktyviau, plastiko pakuočių konteineriuose 37 proc. atliekų vis dar sudaro netinkami daiktai. Ekspertų teigimu, norint išspręsti šią problemą, būtina ne tik šviesti visuomenę, bet ir visoje šalyje suvienodinti ženklinimą bei taisykles.
Plastiko konteineriuose – daugiausia netinkamų atliekų
Lietuvoje rūšiuojamų pakuočių kiekiai auga, tačiau vis didesniu išbandymu tampa rūšiavimo kokybė. Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ duomenimis, stiklo konteineriuose netinkamos atliekos sudaro vos 5 proc., popieriaus – 18 proc., o plastiko pakuočių sraute jų dalis siekia net 37 proc.
Pasak asociacijos „Gamtos ateitis“ vadovo Karolio Šiaudkulio, pagrindinis tikslas dabar – pasiekti, kad kuo didesnė surinktų atliekų dalis būtų tinkama perdirbti. Tam rūšiavimo procesas gyventojams turi tapti paprastesnis ir aiškesnis.
Surenkama daugiau, tačiau atsiranda klaidų
Plastiko pakuočių surinkimas augo sparčiausiai: 2023 m. surinkta 65,5 tūkst. tonų, o kitais metais – 83,4 tūkst. tonų (27 proc. daugiau). Popieriaus surinkimas didėjo 23 proc., stiklo – 14 proc.
Vis dėlto kokybė skiriasi: Klaipėdoje netinkamos plastiko pakuočių atliekos sudaro 36 proc., Vilniuje – 41 proc., o Kaune – 42 proc. Mažesnėse savivaldybėse skirtumai dar didesni.
Viena pagrindinių klaidų priežasčių – pats užrašas „plastikas“. Gyventojai neretai mano, kad čia galima mesti visus plastikinius daiktus, nors konteineris skirtas pakuotėms. Kiti buities gaminiai dažnai turi priemaišų arba yra pagaminti iš kelių medžiagų, todėl perdirbti netinka ir iš srauto pašalinami. O stiklo konteineriuose klaidų mažiausia (5 proc.), nes butelius ir stiklainius lengva atpažinti, o prie to prisidėjo ir ilgalaikiai įpročiai bei užstato sistema.
Išeitis – bendros taisyklės ir memorandumas
Pasak K. Šiaudkulio, vien gyventojų informavimo nepakanka – būtina visose savivaldybėse suvienodinti konteinerių pavadinimus, ženklinimą ir taisykles, kad žmonėms nekiltų dviprasmybių.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinė direktorė Raminta Radavičienė pabrėžė, kad šiam tikslui rengiamas sistemos dalyvių memorandumas. Juo siekiama susitarti dėl visos sistemos vystymo: konteinerių išdėstymo tankio, aikštelių vaidmens, priežiūros ir kontrolės.
R. Radavičienės teigimu, patvirtinus bendras taisykles, bent metus visi dalyviai nuosekliai švies gyventojus, ir tik vėliau bus pereita prie griežtesnės kontrolės.
Pagal „Gamtos ateities“ pranešimą parengė Neringa ŠVELNIENĖ
