Artėjant biudžeto svarstymui, savivaldybių ir susisiekimo sektoriaus įmonių bei organizacijų vadovai įspėja: nors keliams prižiūrėti numatyta ir daugiau lėšų, infliacija ir lėti atnaujinimo tempai palieka Lietuvos infrastruktūrą už kaimynų nugarų, o didžiąją dalį gyventojų skundų vis dar sudaro skundai dėl duobėtų gatvių bei prasto apšvietimo.
Viena dažniausiai keliamų problemų
2026-aisiais savivaldybių keliams iš Kelių priežiūros ir plėtros programos skirta daugiau nei 206 mln. eurų – 11 mln. eurų daugiau nei pernai. Tačiau augant kainoms didesnis finansavimas dar nereiškia, kad už jį pavyks atlikti daugiau darbų.
Kaip teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas ir Plungės rajono meras Audrius Klišonis, kelių būklė išlieka viena dažniausiai gyventojų keliamų problemų, todėl formuojant naują biudžetą investicijų į juos atidėti nebegalima.
„Situacija niekam nėra nauja – ji nėra gera. Matome, kad magistraliniai keliai, tiltai, viadukai yra tvarkomi, ir tai gerai, tačiau kelių finansavimo poreikis išlieka didelis tiek valstybiniame, tiek savivaldybių kelių tinkle. Kartu kyla kainos, vadinasi, realiai už tuos pinigus galime padaryti mažiau. Todėl, formuojant kitų metų biudžetą, nors girdime, kad jis bus labai įtemptas, norėtųsi, kad keliai neliktų paskutinėje vietoje, kad, apleidžiant kelių tvarkymą, nebūtų sprendžiamos kitos biudžeto problemos“, – sakė A. Klišonis.
Daugiausia nusiskundimų – dėl kelių
Savivaldybės keliams tvarkyti naudoja ir savo biudžetų lėšas. LSA duomenimis, 2025 m. prie 206 mln. eurų jos papildomai skyrė apie 330 mln. eurų. Pasak A. Klišonio, poreikio mastą savivaldybėse geriausiai parodo gyventojų kreipimaisi.
„Bet kurio mero paklausus turbūt 80 proc. nusiskundimų gauname dėl kelių, šaligatvių, apšvietimo – būtent dėl susisiekimo infrastruktūros. Anksčiau Lietuva savo kelių kokybe galėjo didžiuotis ir prieš latvius, ir prieš lenkus, o šiandien jau į kaimynus žiūrime su pavydu. Ypač į Lenkiją – matome, kiek jie investavo į kelius ir kokį progresą padarė“, – teigė A. Klišonis.
Panašią problemą valstybinių kelių tinkle mato ir asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje vidutiniškai atnaujinama apie 300 km valstybinės reikšmės kelių per metus – maždaug 1,5 proc. viso 21 tūkst. km tinklo.
„Vos didesnis finansavimas vienais metais dar nereiškia, kad kelių būklė pradės gerėti. Kai kasmet atnaujiname apie 1,5 proc. valstybinės reikšmės kelių tinklo, darbų tempas lieka per lėtas. Kelių projektai planuojami keleriems metams į priekį, todėl ir finansavimas turėtų būti prognozuojamas ilgesniam laikotarpiui. Dabar pernelyg dažnai prie to paties klausimo grįžtame su kiekvienu nauju biudžetu“, – sakė Š. Frolenko.
Keliams finansuoti siūlo ilgalaikį sprendimą
Ilgalaikio finansavimo svarbą akcentuoja ir A. Klišonis. Jo teigimu, viena iš priežasčių, kodėl keliams šiandien trūksta lėšų, siekia dar 2009 m. finansų krizę, kai buvo sumažinta keliams tenkanti surenkamo degalų akcizo dalis.
„Manau, turime grįžti prie sistemos, kuri buvo iki 2009 metų, kai didžioji akcizo pajamų dalis buvo skiriama keliams prižiūrėti ir tvarkyti. Prasidėjus finansų krizei, didelė dalis šių lėšų buvo nukreipta kitoms reikmėms. Krizė praėjo, o prie ankstesnio principo taip ir negrįžome. Praėjus 17 metų turime situaciją, kuri nė vieno iš mūsų netenkina“, – sakė A. Klišonis.
Pasak jo, grįžimas prie didesnio kelių finansavimo negali įvykti per vienus metus, tačiau valstybė galėtų susitarti dėl nuoseklaus jo augimo.
Š. Frolenko teigimu, būtent finansavimo nuspėjamumas leistų kelių sektoriui planuoti darbus pagal realų infrastruktūros poreikį, o ne vien konkrečių metų galimybes.
„Kasmet svarstydami biudžetą iš esmės vėl diskutuojame apie tą pačią problemą – kiek šįkart galime skirti keliams. Tačiau infrastruktūra taip neveikia. Jeigu norime pakeisti jos būklę, turime žinoti, kokiu tempu ją atnaujinsime per artimiausius penkerius ar dešimt metų ir kokio finansavimo tam reikės. Tuomet galima planuoti projektavimo, rangos darbus ir realiai vertinti, kada pradėsime mažinti susikaupusį atsilikimą“, – sakė asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas.
Tempą stabdo ir biurokratinės priežastys
Finansavimo klausimas tampa aktualus ir savivaldybėms perimant miestų bei miestelių teritorijose esančius valstybinės reikšmės rajoninius kelius. Nuo 2026 m. pradėtas jų perdavimas savivaldybėms, o nuo 2027 m. įstatyme numatyta 5 proc. atitinkamų lėšų paskirstyti atrinktiems perimamiems keliams finansuoti.
A. Klišonio teigimu, kelių perdavimas gali būti naudingas, ypač ten, kur per miestus ar miestelius einančių valstybinių kelių būklė yra prastesnė už šalia esančių savivaldybių gatvių. Tačiau savivaldybės siekia, kad kuo mažesnę proceso kainos dalį sudarytų formalios turto perdavimo procedūros.
Pasak A. Klišonio, „Via Lietuva“ yra skaičiavusi, kad maždaug 800 km planuojamų perduoti kelių dokumentacijai sutvarkyti galėtų prireikti apie 6 mln. eurų. LSA prezidento vertinimu, tokią sumą prasmingiau būtų skirti infrastruktūrai.
Š. Frolenko teigimu, kelio valdytojo pakeitimas savaime jo būklės taip pat nepagerina.
„Jeigu savivaldybė gali efektyviau prižiūrėti per miestą ar miestelį einantį kelią, toks sprendimas logiškas, tačiau perdavimo kaina negali būti didesnė už kelių atnaujinimą. Kuo mažiau pinigų išleisime perdavimo procesui, tuo daugiau jų galėsime skirti tam, dėl ko visa tai ir daroma“, – sakė Š. Frolenko.
