Socialiniuose tinkluose apie save atskleidžiame daugiau, nei manome

Socialiniuose tinkluose bendraujame su artimaisiais, sekame naujienas, dalijamės nuotraukomis ir ieškome informacijos. Tai jau tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Tačiau kartu su patogumais atsiranda ir grėsmių – nuo sukčių bandymų išvilioti asmeninius duomenis iki netikrų paskyrų, klaidinančios informacijos ar paskyrų perėmimo.

Nors daugelis vartotojų mano, kad pagrindinis saugumo įrankis yra stiprus slaptažodis, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Skaitmeninės erdvės priežiūros grupės vadovė Justina Paulauskaitė pabrėžė – saugus naudojimasis socialiniais tinklais apima kur kas daugiau.

Saugumas prasideda ne nuo technologijų, o nuo įpročių

Pasak RRT specialistės, saugus naudojimasis socialiniais tinklais reiškia ne vien technines apsaugos priemones.

„Saugus naudojimasis socialiniais tinklais – tai ne tik gebėjimas apsaugoti savo paskyrą ar asmens duomenis, bet ir mokėjimas atpažinti sukčiavimą, kritiškai vertinti informaciją, suprasti galimas rizikas ir žinoti, kaip į jas reaguoti“, – sakė J. Paulauskaitė.

Reguliariai atnaujinami stiprūs slaptažodžiai, įjungtas dviejų veiksnių autentifikavimas ir periodiškai peržiūrimi privatumo nustatymai yra svarbios apsaugos priemonės. Vis dėlto vien technologijų nepakanka.

Sukčiai dažnai pasitelkia ne technologinius pažeidžiamumus, o žmonių patiklumą. Todėl, gavus netikėtą žinutę, pasiūlymą uždirbti pinigų ar prašymą pateikti asmens duomenis, svarbu neskubėti ir pirmiausia patikrinti informaciją.

„Net ir iš pažįstamos paskyros gautą neįprastą prašymą verta patikrinti kitu būdu“, – pabrėžė specialistė.

Skirtingo amžiaus žmonės – skirtingos grėsmės

Dažnai manoma, kad socialinių tinklų pavojai dažniausiai nukreipti tik į vyresnio amžiaus žmones, tačiau specialistė pabrėžė – „saugumas socialiniuose tinkluose svarbus visiems“.

Vyresni vartotojai dažniau tampa sukčiavimo schemų, apgaulingų reklamų ar bandymų išvilioti pinigus taikiniu. O vaikams ir paaugliams didesnį pavojų gali kelti patyčios ir žalingas, itin įtraukiantis turinys.

„Ypatingą dėmesį būtina skirti vaikams ir paaugliams. Jie gali susidurti su patyčiomis, neteisėtu turiniu ar pernelyg įtraukiančiomis socialinių tinklų funkcijomis“, – teigė RRT atstovė.

RRT vykdo šviečiamąją veiklą, rengia skaitmenines pamokas vaikams, tėvams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Anot pašnekovės, Europos Komisijos suburta ekspertų grupė taip pat pabrėžia, kad vaikų saugumas neturėtų priklausyti vien nuo tėvų priežiūros – platformos turi būti kuriamos taip, kad užtikrintų saugesnę aplinką nepilnamečiams.

Svarbu pabrėžti, kad atsakomybė už saugumą tenka ne tik naudotojams. Pagal Skaitmeninių paslaugų aktą (DSA), socialinių tinklų platformos taip pat turi pareigų, susijusių su naudotojų apsauga, pranešimais apie neteisėtą turinį ir saugesnės skaitmeninės aplinkos užtikrinimu, ypač nepilnamečiams.

Atskleidžiame daugiau informacijos, nei manome

Nors socialinių tinklų platformoms keliami vis didesni saugumo reikalavimai, svarbiausią vaidmenį vis dar atlieka žmonių elgsena. Dalis žmonių socialiniuose tinkluose beatodairiškai viešina informaciją, kuri gali būti panaudota prieš juos pačius.

„Socialiniuose tinkluose neretai viešai skelbiami telefono numeriai, gyvenamoji vieta, kelionių planai, kasdieniai maršrutai ar kita informacija, iš kurios galima nustatyti žmogaus įpročius ir buvimo vietą.

Ypač atsargiai reikėtų dalytis informacija apie vaikus – jų nuotraukomis, mokyklos pavadinimu, lankomomis vietomis ar kasdiene veikla.

Prieš skelbiant informaciją pagalvokite, ar norėtume, kad ją matytų ne tik jūsų draugai, bet ir visiškai nepažįstami žmonės“, – sakė J. Paulauskaitė.

Specialistė rekomenduoja reguliariai peržiūrėti paskyros ir įrašų privatumo nustatymus, nustatyti, kas gali matyti įrašus, nuotraukas, siųsti žinutes ar komentuoti turinį. Taip pat svarbu įvertinti buvimo vietos bendrinimo, personalizuotos reklamos ir prisijungimo saugumo nustatymus. Vaikų ir paauglių paskyrose ypač svarbu riboti nepažįstamų asmenų galimybes susisiekti ir matyti asmeninę informaciją.

Didžiausia klaida – aklai pasitikėti tuo, ką matome

Informacijos kiekis socialiniuose tinkluose yra milžiniškas, tačiau ne viskas, kas atrodo tikra, iš tiesų yra tikra.

Specialistės teigimu, viena dažniausių klaidų yra pernelyg didelis pasitikėjimas internete matomu turiniu.

Sukčiai gali pasitelkti žinomų žmonių atvaizdus, suklastotas paskyras ar dirbtiniu intelektu sukurtus vaizdo įrašus.

Ne mažiau pavojingi ir skuboti sprendimai. Nusikaltėliai dažnai bando sukurti skubos jausmą, ragina nedelsiant paspausti nuorodą, atnaujinti duomenis ar atlikti mokėjimą. Todėl vienas svarbiausių saugumo principų išlieka paprastas: jei žinutė ar pasiūlymas verčia skubėti, verta sustoti ir papildomai patikrinti informaciją.

„Pirmiausia reikėtų apie tokią paskyrą pranešti socialinio tinklo platformai, naudojantis jos pranešimo funkcija.

Taip pat naudinga išsaugoti paskyros nuorodą ir ekrano nuotraukas. Jeigu paskyra naudojama sukčiauti ar kitai galimai nusikalstamai veiklai, reikėtų kreiptis į policiją“, – aiškino RRT atstovė.

Stiprūs slaptažodžiai, dviejų veiksnių autentifikavimas, privatumo nustatymų peržiūra ir kritiškas požiūris į matomą informaciją padeda išvengti daugelio grėsmių.

Pasak J. Paulauskaitės, svarbiausia neprarasti budrumo ir prisiminti, kad sukčiai dažniausiai taikosi ne į technologijas, o į žmogaus pasitikėjimą. Todėl kiekvieną netikėtą žinutę, pasiūlymą ar prašymą verta vertinti atsargiai, o kilus abejonių informaciją patikrinti papildomai. Tokie kasdieniai įpročiai yra viena veiksmingiausių apsaugų socialiniuose tinkluose.

Rugilė BALČIŪNAITĖ