Nuo lapkričio 1 d. įsigalioja Darbo kodekso ir jį lydinčių įstatymų pataisos, kuriomis siekiama stiprinti darbuotojų apsaugą, aiškiau reglamentuoti individualius ir kolektyvinius darbo santykius bei suteikti daugiau garantijų streikuojantiems darbuotojams.
Algos ir atleidimai
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pabrėžė, kad šiais pakeitimais siekiama suteikti daugiau garantijų darbuotojams, o darbdaviams ir darbuotojų atstovams – veiksmingesnių įrankių problemoms spręsti. Didelis dėmesys skiriamas kolektyvinėms deryboms bei siekiui užtikrinti lankstesnes darbo sąlygas, atsižvelgiant į kintančią darbo rinką.
Pokyčiai individualiuose darbo santykiuose apima didesnius delspinigius, kurie bus skaičiuojami pagal vartotojų kainų indeksą, padaugintą iš penkių. Taip pat įtvirtinta, kad, prieš šventes sutrumpinus darbo laiką viena valanda, už ją darbuotojui paliekamas darbo užmokestis arba mokamas vidutinis darbo užmokestis, jei atlyginimas priklauso nuo darbo normų. Keičiasi ir atsiskaitymo nutraukiant darbo sutartį tvarka: išmokų dalis, neviršijanti vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU), turės būti sumokama ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną. Išmokos, viršijančios šią sumą, galės būti išmokamos vėliau, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius, jei taip susitariama. Be to, darbo sutartis galės būti nutraukta, jei darbuotojas neatitinka įstatymuose numatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.
Daliai – ilgesnis išbandymo laikotarpis
Aukštos kvalifikacijos darbuotojams, uždirbantiems ne mažiau nei 2 VDU, numatyta daugiau lankstumo. Jiems galės būti taikomas ilgesnis, iki šešių mėnesių, išbandymo terminas, o darbo sutartyse bus galima laisviau tartis dėl kai kurių sąlygų, išbraukiant griežtas nuostatas dėl sutarties pasibaigimo ir minimalaus atlyginimo.
Stiprinami ir kolektyviniai darbo santykiai. Aukštesnės pakopos kolektyvinėse sutartyse bus galima susitarti dėl trumpesnio, iki dvejų metų, termino pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis bei numatyti piniginę kompensaciją už atostogų dalį, viršijančią minimalią trukmę už dvejų metų laikotarpį. Tai skatins darbuotojus neatidėlioti atostogų. Darbdaviai taip pat privalės tenkinti prašymus dirbti nuotoliniu būdu, nebent tai neįmanoma dėl darbo organizavimo, o ne dėl per didelių sąnaudų.
Siekiant stiprinti socialinį dialogą, darbuotojų atstovai galės dalyvauti valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių valdybose ir aiškiau apibrėžta jų teisė kreiptis į institucijas dėl smurto ar priekabiavimo. Už darbo teisės pažeidimus baudos didinamos iki 10 minimalių mėnesinių algų (apie 11 530 eurų).
Galiausiai, efektyvinamas kolektyvinių ginčų ir streikų reguliavimas. Ginčų nagrinėjimo laikas trumpėja, tarpininkų paslaugas apmokės valstybė, o įspėjamojo streiko trukmė ilginama iki keturių valandų. Po streiko tris mėnesius negalės būti pablogintos jame dalyvavusių darbuotojų darbo sąlygos.
Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.
