Sakoma, kad visos dainos jau yra sukurtos ir sudainuotos, belieka jas perkurti. Panašiai, turbūt, yra ir su posakiais – viskas, kas svarbu žmonėms, daugiau mažiau jau yra įvardyta, tereikia šia išmintimi pasinaudoti. Tekstuose tai daroma cituojant.
Dar mokykloje mokėmės, kad yra dviejų tipų citatos – kai cituojamas visas sakinys ir kai teksto dalis tarsi įsiterpia į sakinį (t. y. kai cituojama tik sakinio dalis).
Jei citatą sudaro atskiras sakinys arba keli sakiniai, po autoriaus ar įvadinių žodžių dedamas dvitaškis, o citata pradedama didžiąja raide ir rašoma toje pačioje eilutėje: Pasak Nicholaso Chamforto: „Labiausiai iššvaistyta diena ta, kurioje nebuvo juoko.“
Taškas (ar klaustukas, šauktukas, daugtaškis, jei jais baigiamas sakinys) rašomas prieš kabutes. Svarbus momentas: pagal senąsias taisykles (jų mokiausi mokykloje, maždaug prieš 20 metų), šie ženklai būdavo dedami po kabučių. Po kelerių metų universitete sužinojau, kad taisyklės pakeistos: cituojant visą sakinį, pabaigos ženklas dedamas prieš kabutes. Tai vienas iš pavyzdžių, kad kalbos dalykai irgi kinta. Pavyzdžiui, Vakare manęs paklausė: „Kaip praėjo tavo diena?“
Kitaip yra, kai cituojama sakinio dalis: tuomet sakinį tęsiantis kablelis ar kitas ženklas rašomas po kabučių, citata pradedama mažąja raide: Anot autoriaus, „gyvenimo prasmė yra sunkiai suvokiama“, tačiau ji išlieka svarbi.
Dar keli pastebėjimai: jei citatoje praleidžiama teksto dalis, ji žymima laužtiniais skliaustais ir daugtaškiu tarp ženklų [<…>]. Jei citata ilga (4 ir daugiau eilučių), ji rašoma atskira pastraipa be kabučių, atitraukta nuo kairiojo krašto ir mažesniu šriftu.
Po citatų esantys ir į jas įsiterpę autoriaus žodžiai rašomi taip kaip autoriaus žodžiai prie tiesioginės kalbos, pvz.: „Pareina namo, – toliau rašo skaitytoja, – ir prasėdi visą laiką prie televizoriaus.“
Šiek tiek apie citatų rūšis. Pagal pateikimo būdą, išskiriamos tiesioginės (pažodinės) citatos. Tai – tikslus autoriaus žodžių atkūrimas. Kita rūšis – netiesioginės citatos (parafrazės). Tai – svetimos minties perpasakojimas savais žodžiais. Parafrazės pavyzdys yra teksto pradžioje mano paminėta mintis apie dainas. Tiksliai jos nusakyti negalėjau dėl to, kad šios minties autorius nežinomas, tai tiesiog liaudyje paplitęs posakis, turintis įvairių variantų.
Cituojama ir apibendrinant. Apibendrinimas – didelės apimties teksto, skyriaus ar viso tyrimo pagrindinių idėjų glaustas perteikimas. Pasitaiko ir savicitavimo atvejų – tai autoriaus nuoroda į savo paties anksčiau publikuotus darbus ar tyrimus.
Romėnų rašytojas Dionizijus Katonas yra pasakęs: „Nenorėti nieko išmokti yra nusikaltimas.“ Kad geriau išmoktum, pravartu prisiminti elementarius dalykus ir juos naudoti. Bei suprasti, kad dalykai kartais keičiasi.
Parengė Martina Ruginytė
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
