Už kiekvieno skambučio – žmogaus istorija

„Kiek daug žmonės turi istorijų, kurių niekam negali papasakoti dėl vienokių ar kitokių priežasčių, ir dėl to laiko jas savyje… Bet nebegali daugiau tylėti. Trokšta išsipasakoti, pasidalyti“, – pasakojo Natalja Volkova. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Mažeikiuose gyvenanti Natalja Volkova šeštus metus savanoriauja „Pagalbos moterims linijoje“. Per šį laiką ji išklausė daugybę moterų istorijų, padėjo sunkių išgyvenimų akimirkomis ir pati išmoko geriau suprasti žmogaus emocijas.

Pasak savanorės, kartais žmogui labiausiai reikia ne patarimo ar paruošto sprendimo, o galimybės būti išgirstam ir priimtam.

Savanorystė prasidėjo nuo susidomėjimo bendravimu

Apie emocinės paramos linijas N. Volkova žinojo ir anksčiau, tačiau tik pradėjusi psichologijos bakalauro studijas Klaipėdos universitete daugiau sužinojo apie jų veiklą. Tuomet ji susipažino su dviem moterimis, savanoriavusiomis „Pagalbos moterims linijoje“. Jų bendravimas

Per šešerius metus išgirdo daugybę istorijų

Vyksta kelių mėnesių mokymai

Ne visada atpažįsta psichologinį ir ekonominį smurtą

Ragina kreiptis pagalbos

Rūpinamasi savanorių savijauta

Savanorystėje – žinios ir prasmė

Visą straipsnį galite skaitykite laikraštyje „Santarvė" arba užsisakę laikraščio elektroninę versiją.

Prenumeruok internetu
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto

Skip to content