Skaitytojams pristatyta trečioji Vlado Daukanto poezijos knyga „Per skambančią pievą“. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
Bibliotekoje skaitytojams pristatyta trečioji Vlado Daukanto poezijos knyga „Per skambančią pievą“. Knygoje mažeikiškis apie meilę savo kraštui ir jo žmogui pasakoja ir gimtąja – žemaičių tarme.
Platus gyvenimo ir kūrybos spektras
V. Daukantas – aviacijos karininkas, mokytojas, astrologas ir… poetas. Todėl, pasak paties autoriaus, į knygą sudėti posmai ne tik apie švenčiausią ir vertingiausią šioje žemėje jausmą – meilę, bet ir daug savo gyvenimo kelio ieškojimo nuotrupų.
V. Daukantas, per šešiasdešimt metų nesiskiriantis su gitara, savo eilėraščius pristato ir muzikuodamas. Ir per knygos pristatymą poetas drauge su literatų klubo nariais dainavo savo kūrybos dainas.
Garbingoje vietoje – žemaičių tarmė
Nemažai laiko renginyje buvo skirta eilėraščiams, parašytiems kasdiene žemaičių tarme. Ruošiant žemaitiškus tekstus poetą konsultavo žemaičių tarmę propaguojantis Aurelijus Butnorius. Jis pasidžiaugė V. Daukanto gebėjimu tą daryti labai sklandžiai.
„Žemaitiškai surimuoti eilėraščius yra sudėtinga, bet Vladui Daukantui tai puikiai pavyksta“, – pastebėjo A. Butnorius.
Kūrybinis pozityvas
V. Daukanto eilėraščių knygoje galima surasti ir eilių apie mūsų rajono lankytinas vietas. Vakarą vedusi literatų klubo „Aura“ vadovė Janina Butnorienė nepamiršo to akcentuoti. Ji taip pat priminė, kad jau čia pat Joninės, Rasos, tad pakvietė visus prisijungti prie šventės ant Daubarių piliakalnio su V. Daukanto sukurtu himnu.
Atsakydamas į savo kūrybos gerbėjų bei pažįstamų liaupses, knygos autorius juokavo, jog gimė po Svarstyklių ženklu, kurį globoja Venera, o tai daug ką apie jį pasako…
„Visuomet pirmiausia stengiuosi viduje su šluotele išsišluoti visas blogas mintis, neapykantą, pyktį, pamatyti pozityvą, gyvenimą priimti tokį, koks yra, ir skleisti šviesą ten, kur jos reikia, – tikino V. Daukantas ir pridūrė: – Visa Lietuva man kaip žydinti pieva, iš kurios mes visi daug ko galime pasisemti…“
