Rytoj – Tarptautinė šokio diena, tad neatsitiktinai pakvietėme šios srities specialistą.
Per dvidešimt metų šokiui atidavusį buvusį šokėją, dabar šokių vadovą Mindaugą pažįsta daugelis mažeikiškių: jį kaip kūrybingą, puikų savo darbo žinovą, reiklų ir tolerantišką pedagogą apibūdina tiek maži, tiek dideli šokių studiją „Spindulys“ lankantys mažeikiškiai.
Nusivedė klasiokė
Pirmasis rimtesnis Mindaugo susitikimas su šokiais įvyko penktoje klasėje: tada į Telšių kultūros namų šokių kolektyvą, kuris dabar vadinasi „Vėlunga“, kelis klasiokus nusivedė ten šokusi mergaitė. Kelios mergaitės pabėgo, o Mindaugas su draugais pasiliko.
„Paskui patyriau, kad vyrus reikia į šokius atvesti, privilioti, ir jie pasidaro sėslesni, nori siekti rezultatų, kažką laimėti“, – patirtimi dalijosi šokių vadovas.
Tame kolektyve šoko iki vienuoliktos klasės. Kai nuolat šoki, visa tai matai, šokis ir šokių kolektyvas tampa gyvenimu, laisvalaikiu, draugų būriu.
„Ir ateina momentas, kai baigdamas mokyklą pradedi galvoti, ką gyvenime veiksi. Dešimtoje ar vienuoliktoje klasėje pajutau, kad noriu būti šokių mokytoju“, – prisimena Mindaugas.
Baigęs Telšių Žemaitės gimnaziją, įstojo į Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Sportinių šokių katedrą ir tapo sportinių šokių treneriu.
Būdamas studentas tapo garsiosios „Žuvėdros“ šokėju – atšoko keturiolika Europos ir pasaulio čempionatų, penkis kartus tapo Europos ir keturis kartus – pasaulio čempionu.
Sportiniai šokiai žavi
Tai, ką išmoko Klaipėdoje, drauge su žmona Brigita, taip pat buvusia „Žuvėdros“ šokėja, M. Banys atvežė į Mažeikius, čia pora įkūrė šokių studiją „Spindulys“.
Mindaugą visada žavėjo, traukė sportiniai šokiai.
„Esu šokęs ir tautinius šokius: dvyliktoje klasėje, kai nelankiau šokių, padėjau šokti „Masčiui“ dainų šventėje. Bet „dūšia“ linksta ne prie liaudies, o prie sportinių šokių. Čia menas, sportas, grožis, elegancija – viskas kartu. Sportiniai šokiai turi savo žavesį, savo charakterį, o tautinius šokius turi šokti kitokio charakterio žmonės. Mane žavi Lotynų Amerikos ritmai, patinka ir standartiniai šokiai: dar vaikystėje pamėgau valsą, tango, fokstrotą“, – entuziastingai kalbėjo pašnekovas.
Mažeikių „Spindulyje“ šokėjų daug, kolektyvas didelis, šoka ir vaikai, ir suaugusieji. Mindaugas pastebi, kad darbas su vaikais ir suaugusiaisiais skirtingas: nesutampa tikslai.
Kam – poilsis, kam – darbas
Suaugusiesiems siūlomi tokie šokiai, kad jie maloniai ir gerai praleistų laiką, dirbama atsipalaiduojant, kad žmogus po darbo nebegalvotų apie jį, o pailsėtų ir išeitų su gera nuotaika.
To paties Mindaugui norisi ir dirbant su vaikais, bet čia reikia daugiau profesionalumo: jie siekia rezultato, o kad to išsireikalautum, reikia būti reiklesniam. Vieni vaikai į šokį žiūri kaip į būrelį, kiti – siekia gerai praleisti laiką, bet yra ir tokių, kurie žino savo tikslą ir nori nugalėti.
„Varžybos yra paskata siekti geresnio rezultato. Tai savotiškas gyvenimo būdas. Tą dalyką labai pamėgusios mamos: jos nori važiuoti, varžytis, internete seka visą informaciją, žino visus savo vaikų konkurentus, jų pasiekimus. Konkurencija skatina tobulėti ir gerai šokti“, – įsitikinęs treneris.
Mindaugo darbas labiau popietinis, nes vaikai šokti ateina po pamokų, suaugusieji – vakarais, po darbo.
„Kai ateina vakaras, žmogus nori ilsėtis, tad jie ir ateina pas mane ilsėtis, o man tai yra kaip darbas, atsakomybė sukurti atmosferą, kad žmogus gerai jaustųsi. Tie dalykai reikalauja daug jėgų, ištvermės, o su vaikais reikia ir kantrybės, nes su jais visaip būna: stengiesi kurti draugiškus santykius, bet visada jie turi suprasti, kas yra kolektyvo vadovas. Ta riba yra išties sudėtinga“, – apie savo darbo specifiką samprotavo „Spindulio“ vadovas.
Džiaugsmas – trumpalaikis
Mindaugas pastebi, kad mes visi kartais pamirštame pasidžiaugti tuo, ką padarom. Šokėjai gyvena nuo varžybų iki varžybų, ne visada rezultatas yra toks, kokio nori, tad reikia kelti sau kartelę dar aukščiau. Pergalės džiaugsmas būna trumpalaikis, nes paskui dirbama tam, kad rezultatas būtų dar geresnis.
Džiaugsmą kelia šokėjai kaip kolektyvas: kai jie yra draugiški, kartu leidžia laiką, važiuoja į varžybas, kai jaučiamas kolektyvo bendrumas.
„Vyrai šokdami išmoksta galantiškumo, tvarkos, merginos – savęs pateikimo, manierų, saviraiškos, – iš tiesų šokiuose yra daug privalumų. Ir kai tai pradedi matyti, procesas taip pat sukelia daug džiaugsmo“, – šokių naudą apibūdino vadovas.
Šoka ir dukra
Mindaugo žmona Brigita iš Šiaulių atvyko į Klaipėdą, kai jis jau buvo trečiame kurse. Nuo pirmojo kurso ir pradėjo draugauti. Taip visas gyvenimas – šeimyninis duetas ir šokiai: abu serga profesine liga, parvažiavę į namus aptarinėja problemas, pasiekimus, dažnai sulaukia skambučių iš šokėjų tėvų, įvairių klausimų – tad tenka dirbti vos ne visą parą.
„Kartais iš tiesų pavargsti, bet ką darysi, jei jau pasirinkai tokį gyvenimą: kiekvienam tėvui savas vaikas yra svarbiausias ir jam natūraliai kyla klausimų, į kuriuos reikia atsakyti. Darbe nėra laiko atsakyti į visus klausimus, nes eina grupė po grupės. Darbą baigiame dešimtą, į namus grįžti pusę vienuolikos. Su šeima pasišnekam prieš miegą, ir viskas“, – apie savo dienotvarkę pasakojo Mindaugas.
Pora augina dukrą, šiuo metu laukia šeimos pagausėjimo. Dukra taip pat šoka, niekas jos neverčia: ji mato tėvus dirbančius, šokančius, tad to nori ir pati. Mindaugas patikino: jei nenorės, tėvai tikrai nevers.
Teko dirbti barmenu
Kai norisi pailsėti, Mindaugas sportuoja: žaidžia tinklinį, krepšinį, biliardą. Aktyvus poilsis jam pats geriausias, bet tiems dalykams nelabai lieka laiko.
Draugai – daugiausia tos pačios aplinkos žmonės. Su jais dalyvauja varžybose, teisėjauja, su jais ir draugauja. Turi draugų ir savo šokėjų vaikų tėvų, bet dar didesnis ryšys yra su suaugusiais šokėjais.
Geriausi Mindaugo draugai – dešimt, dvidešimt metų vyresni, jie taip pat buvę „Žuvėdros“ šokėjai.
Vyriškis savo darbu patenkintas, tokio gyvenimo kelio nesigaili. Be šokių, dar suspėjo įgyti ir barmeno specialybę, vasaromis yra tekę dirbti baruose Vilniuje, Palangoje ir Klaipėdoje.
„Reikėjo užsidirbti pinigėlių: „Žuvėdra“ atėjo ne iš karto“, – atviravo Mindaugas.
