Šeiminiai ūkiai – pagrindinis Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio pažangos ir veikimo variklis. Tai akcentuota Vilniuje vykusiame ES žemės ūkio ministrų susitikime.
2014-ieji paskelbti šeimos ūkio metais
Susitikime dalyvavęs Lietuvos žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna teigė, kad šeimos ūkiai – kaimo vietovių ekonominis ir socialinis pagrindas.
„Šeimos ūkiai kaime palaiko gyvybingumą, tiekia šviežią, saugią ir kokybišką produkciją. Labai svarbu, kad šeimos ūkiai gali betarpiškai bendrauti su vartotoju, užtikrindami jam aukščiausią maisto produktų saugą ir kokybę. (…) Gamintojas žino vartotojo poreikius“, – sakė jis.
Pasak ministro, 2014 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė šeimos ūkio metais.
Šeimų ūkių skaičius mažėjo visoje ES
Vis dėlto ministras sakė, jog, augant gamybos našumui ir didėjant konkurencijai žemės ūkio ir maisto sektoriuje, per pastaruosius du dešimtmečius daugelyje ES šalių šeimos ūkių skaičius mažėjo.
„Tenka apgailestauti, kad itin konkurencingoje ir globalioje verslo aplinkoje šeimos ūkiai dažnai susiduria su sunkumais – tokiais, kaip ribotos galimybės patekti į rinką, vis didesnė tarpininkams atitenkanti ūkininkų produktų vertės dalis, nedidelė derybinė galia ir pan. Norėdami išlaikyti savo pozicijas rinkoje, padidinti savo pajėgumus ir lankstumą, ūkiai linkę plėstis. Deja, taip neretai prarandamas šeimos ūkyje puoselėtų vertybių tęstinumas, lėtėja vietinės bei regioninės ekonomikos plėtra“, – spaudos konferencijoje kalbėjo ministras.
Paklaustas apie tai, kokiais būdais bus skatinama parama ne tik didiesiems ūkiams, bet ir šeiminiams ūkiams, V. Jukna sakė, jog smulkiems ir vidutiniams ūkiams reikėtų kooperuotis, kad paramos lėšos būtų gaunamos lengviau.
„Kooperacija leis jiems pasinaudoti investicinėmis priemonėmis. Iš tiesų, dirbant pavieniui, sunku gauti paramą ir ją tinkamai panaudoti. (…) Turi būti sudaromos sąlygos kooperacijos, paskatinant ją per didesnį paramos intensyvumą“, – sakė jis.
Žemdirbystė – ateities profesija
ES žemės ūkio ministrų susitikime taip pat dalyvavo Europos Komisijos (EK) narys, atsakingas už žemės ūkio ir kaimo plėtrą, Dačianas Ciološas ir Europos Parlamento (EP) Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininkas Paolas de Kastras.
D. Ciološas sakė, kad šeimos ūkiuose net ir sudėtingu laikotarpiu vis dar yra sukuriama nemažai darbo vietų.
„Jauni ūkininkai renkasi būtent ūkininkavimą. Galbūt dėl to, kad kitose srityse yra problemų. Žemdirbystė yra ateities profesija, netgi jei tenka dirbti sunkiomis sąlygas. Taigi labai svarbu suteikti galimybę šeiminiams ūkiams tęsti savo veiklą. Čia veikia ir ekonominis, ir socialinis aspektai“, – sakė EK narys.
Jo teigimu, šeimos ūkiai yra dominuojantis ES žemės ūkio modelis.
Reforma ragins jungtis į grupes
Pasak D. Ciološo, artėjanti ES Bendrosios žemės ūkio politikos reforma taip pat numato palankesnes sąlygas šeiminiams ūkiams.
„Jei pasigilinsite į reformos elementus, pamatysite, kad yra tiesioginių išmokų modelis, kuris palankus šeimos ūkiams, yra rinkos valdymo priemonės, kurios ragina jungtis ūkininkus į grupes. (…) Yra daug priemonių, kurios leidžia valstybėms narėms ir regionams atsižvelgti į šeiminių ūkių specifiką ir užtikrinti jų gyvybingumą“, – teigė jis.
D. Ciološas sakė, kad birželį pasiektas politinis susitarimas dėl Bendros žemės ūkio politikos tarp EK, EP ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) nebus kvestionuojamas, tačiau vis dar yra išlikę tam tikrų klausimų, kuriuos reikia išspręsti iki rugsėjo pabaigos.
„Su pirmininkaujančia Lietuva ir tam tikrais konkrečiais žemės ūkio ministrais taip pat diskutavome apie dar likusius neišspręstus Bendros žemės ūkio politikos reformos klausimus. (…) Birželį buvo susitarta dėl pagrindinių dalykų. (…) Bet kai kurie dalykai liko skliausteliuose. Tai yra aspektai, susiję su daugiamete finansine perspektyva. (…) Dabar jau tą susitarimą turime, taigi iki rugsėjo pabaigos turime sujungti šiuos du elementus (Bendrąją žemės ūkio politiką ir finansinę perspektyvą, – red. past.), kad galėtume jau 2014 m. pradėti vykdyti išmokas. Jeigu iki rugsėjo pabaigos mes neišsiaiškinsime šių dalykų, kils teisinių problemų kitais metais mokant ūkininkams išmokas. (…) Taigi labai svarbu, kad tiek EK, tiek EP susitartų dėl galutinių teisinių aspektų“, – kalbėjo eurokomisaras.
Tarsis dėl paskutinių reformos aspektų
Žemės ūkio ir kaimo plėtras komiteto pirmininkas P. de Kastras taip pat sakė, kad diskusijos dėl paskutinių žemės ūkio politikos reformos klausimų turėtų būti baigtos artimiausiu metu.
„Kaip žinote, kai kurie dalykai buvo palikti laužtiniuose skliaustuose. (…) Mes norime dėl visko derėtis, Parlamentas nusiteikęs labai lanksčiai. Mes pasistengsime dėl visko sutarti iki Žemės ūkio komiteto balsavimo, numatyto rugsėjo 30 d. (…) Mes norime sutarti kuo greičiau, priimti galutinius sprendimus, kad ūkininkai taip pat turėtų laiko susipažinti ir įsigilinti į naujai patvirtintas žemės ūkio reformos nuostatas. (…) Tikiu, kad per ateinančias savaites kartu su pirmininkaujančia Lietuva pavyks sutarti dėl paskutinių Bendrosios žemės ūkio politikos reformos aspektų“, – optimistiškai kalbėjo P. de Kastras.
