Pirmąjį gruodžio sekmadienį pasaulyje kasmet minima AIDS diena. Įvairiais renginiais, aktualios informacijos apie ŽIV infekciją sklaida siekiama sustiprinti visuomenės budrumą ir padidinti gyventojų informuotumą apie ŽIV ir AIDS.
Per du tūkstančius infekuotųjų
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja, kad Lietuvoje iš viso diagnozuotas 2221 ŽIV infekuotas asmuo, iš kurių 417 – moterys, 1804 – vyrai. ŽIV infekcija patvirtinta trims vaikams. Dauguma užsikrėtusiųjų yra 25–29 metų amžiaus asmenys.
Beveik pusė visų užsikrėtusiųjų registruoti dviejose apskrityse – Klaipėdos (560) ir Vilniaus (523). Per visą ŽIV infekcijos registravimo laikotarpį (1988–2012) 334 ŽIV infekuoti asmenys susirgo AIDS, iš kurių trečdalis mirė nuo AIDS.
Rodiklis augo
Sergamumo AIDS rodiklis Lietuvoje, kaip ir daugelyje Rytų Europos šalių, pastaraisiais metais augo, teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro duomenimis, pernai Europoje užregistruota 8 procentais daugiau naujų ŽIV atvejų, lyginant su 2011 metais. Pasak PSO ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pranešimo, beveik kas antram asmeniui ŽIV infekcija ES/EEE šalyse išaiškinama vėlyvos ŽIV stadijos.
Lietuvoje šis rodiklis žemesnis ir siekia 8,8 proc. (2012 m.).
Aukščiausi ŽIV sergamumo rodikliai registruoti penkiose ES/EEE šalyse: Estijoje, Latvijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Liuksemburge.
Tolerancija didėja
Pagal ŽIV plitimo būdą dauguma (68 proc.) užsikrėtusiųjų ŽIV Lietuvoje užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus. Tačiau užsikrėtusiųjų šiuo būdu lyginant pernai ir užpernai sumažėjo ketvirtadaliu.
ULAC užsakymu atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, Lietuvoje per daugiau kaip dvidešimtmetį išaugo socialinė tolerancija ŽIV užsikrėtusiems: 1990 m. 77,6 proc. gyventojų atsakė, kad kaimynystėje nenorėtų gyventi su užsikrėtusiais ŽIV ar sergančiais AIDS, o 2011 m. tokių respondentų sumažėjo iki 46 procentų.
