Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Pirmadienį įsigaliojus Rusijos veterinarinės priežiūros tarnybos sprendimui lietuviškai ir lenkiškai kiaulienai bei jos gaminiams užsidaro Rusijos rinka. Skaičiuojama, kad dėl šio sprendimo Lietuvos įmonės per mėnesį praras apie 14 mln. litų.
Ne politinis sprendimas?
Rusijos tarnybos teigimu, termiškai apdorojant mėsą ne visada efektyviai gali būti sunaikinamas afrikinio kiaulių maro virusas, todėl kyla grėsmė, kad ligos užkratas gali patekti į Rusijos teritoriją.
Tiek Lietuvos Premjeras Algirdas Butkevičius, tiek Lenkijos Ministras Pirmininkas Donaldas Tuskas laikosi nuomonės, kad Rusijos sprendimas nėra susijęs su Lietuvos ir Lenkijos pozicija dėl Krymo.
„Nemanau, kad ši informacija yra susijusi su politine situacija (…), nepastebėjau, kad Lenkija ir Lietuva kaip nors išsiskirtų pozicijoje dėl Ukrainos. Tačiau jei Rusija nusprendė blokuoti mūsų eksportą dėl politinių sprendimų, tuomet lengviau sulaukti bendros ES pozicijos ir paramos“, – praėjusią savaitę sakė D. Tuskas.
Derybos nepavyko
Praėjusią savaitę nepavykus dvišalėms deryboms, Europos Komisija priėmė politinį sprendimą kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją dėl Rusijos embargo mėsos iš Europos Sąjungos produktams.
Rusija yra skelbusi, kad draudimas galios tol, kol nebus atliktas Lietuvos bei Lenkijos įmonių regioninis patikrinimas. Priimdama tokį sprendimą tarnyba nurodo atkreipusi dėmesį į Lenkijos ir Lietuvos poziciją kovo pabaigoje įvykusiose derybose, kurių metu aptartos mėsos produkcijos saugumo problemos.
Nuo sausio 30 d. Rusija taikė kiaulienos importo iš visų ES šalių draudimą dėl afrikinio kiaulių maro protrūkio šios teritorijoje. Afrikinio kiaulių maro užkratas pietų Lietuvoje buvo aptiktas sausio 24 d., Lenkijoje – vasario 13 d.
