Praėjusią savaitę švietimo įstaigų vadovai „Ventos“ progimnazijoje mokėsi „Reikšmingų pokalbių“ meno: mokėsi susikalbėti nekritikuodami, klausytis, išgirsti ir reflektuoti, formuluoti protingus klausimus ir projektuoti pokalbį, ieškoti bendrų sąlyčio taškų, panaudodami žinias, patirtį.
Mokymus vedė mokyklos vadovų ir mokytojų komanda. Pristatytos ir praktiškai panaudotos „Rato praktikos“, „Atviros erdvės“, „Pasaulio kavinės“, „Teigiamo vertinimo tyrimo“, „Grafinio kolektyvinių žinių atvaizdavimo“ bei „Derliaus nuėmimo“ inovatyvios metodikos. Pasak Švietimo skyriaus vedėjo Apolinaro Stonkaus, „dirbom ne taip, kaip visada. Darėm, ko nesam darę. Mus mokė, o mes mokėmės“.
Būtina tokių mokymų ir mokymosi sąlyga – geros emocijos ir vidinė laisvė. Todėl pradėjome nuo „įsičekinimo“ (iš anglų kalbos verčiant „prisiregistravimo“): nusifotografavome, po to iš „pozityvių emocijų“ patrankų „iššovėme“ į kolegas po tris gerus žodžius ir apsikabinome. Taip sukūrėme „pasitikėjimo erdvę“.
„Reikšmingi pokalbiai“ prasidėjo „Rate“. Pasinaudodami asmenine patirtimi ir žiniomis iliustravome Lietuvos švietimo sistemos „lūžius“ per pastaruosius penkiasdešimt metų, „lūžius“, turėjusius įtakos asmeniniam gyvenimui. Pritaikydami „teigiamo vertinimo tyrimą“ užfiksavome įvykius darbe, kai jautėmės ypač gerai.
„Atviros erdvės“ moderatoriai pakvietė pasikalbėti apie pokyčių įgyvendinimą organizacijoje, mokinių ir mokytojų galimybes patirti sėkmę, efektyvų švietimo įstaigų funkcionavimą, partnerystę ir bendradarbiavimą, padedantį siekti aukštų mokymosi rezultatų.
Penkiose „Pasaulio kavinėse“ gilinomės į pateiktus klausimus: ką reikėtų mokykloje daryti kitaip, kad užtikrintume sėkmę ateityje? Apie kokią švietimo ateitį svajojame šiandien? Kas XXI a. yra sėkmė? Pasirodo, pasiekti sėkmę galime tik kurdami kartu. Mokyklos sėkmė priklauso nuo kiekvieno iš mūsų sėkmės. Tam būtina sąlyga: asmeninis tobulėjimas. O laimi tie, kurie bendradarbiauja, o ne konkuruoja.
Finišavome „nuimdami derlių“.
Anot progimnazijos direktorės Ramunės Badaukienės, „visi vadovai pozityviai priėmė naujovišką mokyklos bendruomenės veiklos reprezentavimo formą ir buvo aktyvūs perimant gerąją patirtį, kurią galės taikyti savo organizacijose vedant susirinkimus, dirbant grupėse, rengiant strateginius planus.“
Ar visi gavome atsakymą, kokia turėtų būti ateities mokykla šiandien? Ar esame pasiruošę pokyčiams? Ar pažadinome savyje pasitikėjimą, drąsą, entuziazmą, unikalią asmenybę ir gebėjimą pažvelgti kitaip? Ar užteks „parako“ ne tik priimti iššūkius, bet ir juos realizuoti? Ar tikime savo mokyklos sėkme? Jeigu taip, tai mūsų rankose švietimo ateitis, apie kurią svajojame ir kokios šiuo metu reikia Lietuvai.
Lijana POCEVIČIENĖ
Mažeikių „Ventos“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui
