Mažas vabaliukas, didelis pavojus

Visuomenės sveikatos stebėseną atliekančios institucijos akcentuoja: šylant klimatui vis anksčiau po žiemos suaktyvėja erkės. Pirmosios aktyvios erkės skirtinguose Lietuvos regionuose buvo aptiktos dar vasario pabaigoje. Jau žinoma ir apie pirmuosius jų įsisiurbimo atvejus.
Nors pagal erkių sukeliamo erkinio encefalito paplitimą Mažeikių rajonas iki šiol nebuvo laikomas didelės rizikos zona, žmonėms, susiruošusiems į gamtą, specialistai pataria būti budriems, o esant galimybei – ir pasiskiepyti.

Erkės – ne tik miškuose

Mažai ką stebina atvejai, kai įsisiurbusių erkių ant kūno randama po pasivaikščiojimų parkuose, apsilankymų kolektyviniuose soduose. Mamos dalijasi nemalonia patirtimi, kai vaikai šių kraujasiurbių „parsineša“ pasivaikščioję net vaikų darželių teritorijose.
Specialistai pripažįsta: erkių paplitimo arealas Lietuvoje didelis, tad jų pasigauti rizikuojame nebūtinai tik uogaudami, grybaudami ar tiesiog vaikštinėdami miškuose.
Lietuva priskiriama didelės erkinio encefalito rizikos teritorijai. Pasaulio sveikatos organizacija įvardija: kai metinis erkinio encefalito rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra 5 ar daugiau atvejų, šalis skelbiama endemiška arba kitaip – tokia, kurios teritorijos gamtinės sąlygos palankios nuolatiniam ligos paplitimui.
Lietuvos vidurkis yra 16,9 atvejo. Mažeikių rajone praėjusiais metais šis rodiklis buvo 2,88.

Erkinio encefalito neužregistruota

Lietuvoje erkių platinamomis ligomis kasmet suserga apie 3 tūkst. žmonių. Per 70 proc. šių susirgimų sudaro Laimo liga.
„Jeigu kalbėtume apie Mažeikių rajoną, sergamumas erkių platinamomis ligomis pastaruosius kelerius metus buvo panašus. Praėjusiais metais užregistruota 16 Laimo ligos atvejų, 2014-aisiais –  19. Erkinio encefalito 2014–2015 metais rajone neregistruota“, – informavo Telšių visuomenės sveikatos centro vyriausioji epidemiologė Rima Razguvienė.
Šio centro surinktais duomenimis, praėjusiais metais mūsų rajone Laimo liga susirgo 15 suaugusiųjų ir vienas vaikas. Dažniausiai ji buvo nustatyta 35–44 metų asmenims.

Renkami ir tiriami mėginiai

Pasak R. Razguvienės, erkinio encefalito ir Laimo ligos infekcijų gamtiniai židiniai yra stabilūs, jų geografinės ribos nekinta dešimtmečius, tad maža tikimybė, kad jie išnyks.
Mažeikių rajone 2015 metais Laimo liga susirgusių žmonių apklausos duomenimis, daliai gyventojų virusą nešiojančios erkės įsisiurbė būnant namų aplinkoje – Židikuose, Ketūnuose, Sedoje, Tirkšliuose, Kurmaičiuose. Kitiems – lankantis Meškėnų, Krakių, Kapėnų, Plinkšių miškuose, Tirkšlių pušyne, Sedos girioje.
„Siekiant išsiaiškinti Laimo borelijomis užkrėstų erkių paplitimą, praėjusiais metais Reivyčių miške laboratoriškai buvo surinktos 32 erkės. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotojai, atlikę laboratorinius tyrimus, nustatė, kad 5 iš jų buvo užkrėstos Laimo borelijomis“, – informavo epidemiologė.

Skiepai – tik nuo erkinio encefalito

Į mūsų šalį atvykti planuojantiems turistams rekomenduojama pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. O štai vietinių gyventojų nuomonės apie šį skiepą įvairios. Kaip ir argumentai, kodėl verta ar neverta skiepytis. Nuo Laimo ligos skiepų nėra.
Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji slaugytoja Genutė Mikužienė „Santarvei“ sakė, jog pastarosiomis dienomis pastebimas pacientų susidomėjimas skiepais nuo erkinio encefalito.
„Viešojoje erdvėje dažniau skelbiama informacija apie tai, o ir šiaip gamta bunda, tad žmonės ir sujudo skiepytis, domėtis, kaip apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų. Tinkamiausias laikas skiepytis nuo erkinio encefalito ir yra būtent vasario–kovo mėnesiai. Kita vertus, ir kitais mėnesiais būna norinčiųjų pasiskiepyti. Kai kurie susirūpina bėgti į polikliniką tik po to, kai erkė jiems įsisiurbia. Norint, kad susiformuotų imunitetas, reikia būti paskiepytam bent du kartus. Vienas skiepas nieko nereiškia“, – paaiškino slaugytoja.

Plačiau skaitykite ketvirtadienio laikraštyje.