
Įsivyravus karštiems orams, miškuose kyla didelis gaisrų pavojus. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Virginijus Gricius
primena, ką turėtų žinoti besiilsintys miške vasarotojai, o taip pat miškų savininkai, kad nesudarytų sąlygų gaisrams kilti.
Gaisro priežastys – įvairios
V. Griciaus duomenimis, Lietuvoje per metus kyla apie 12 tūkstančių gaisrų, miškuose – nuo 600 iki 800.
„Remiantis statistiniais duomenimis, gaisrai miškuose kyla numetus degančią nuorūką (joje karštis siekia nuo 600 iki 800 Celsijaus laipsnių) arba neužgesintą degtuką, palikus rusenantį laužą, – sausa žolė, spygliai, samanos, sausos šakelės miške užsiliepsnoja ir dega labai greitai. Gaisrus gali sukelti ir kibirkštys, lekiančios iš automobilių, traktorių, miškavežių ir kitų transporto priemonių variklių arba netvarkingų išmetamųjų vamzdžių“, – specialistas vardijo gaisrų priežastis.
Laužus kūrenti – tik specialiose vietose
Miškininkas pabrėžė, kad ne visur miške galima kūrenti laužus.
„Bet kuriuo metų laiku miško kirtavietėse draudžiama deginti medžių šakas. Laužus kūrenti leidžiama tik specialiai pažymėtose vietose, iš visų pusių apsuptose pusės metro mineralizuotos juostos – tai yra iki nedegančio grunto pašalintos miško paklotės grunto“, – informavo pašnekovas.
Be to, arti laužo negali būti jokių degių medžiagų. Paliekant laužavietę, būtina įsitikinti, kad laužas gerai užgesintas.
Patikimiausias būdas – žarijas užgesinti vandeniu arba užberti žemėmis.
Plačiau skaitykite laikraštyje.
Buvom sukritę su Sonata po sausa pušim. Prisiminiau tą straipsnį ir nusprendžiau tai mergai nieko nebedaryti, kad nuo kaitros neužsidegtų miškas.