
Praėjusį antradienį Savivaldybės kultūros centro Juozo Vaičkaus „Skrajojamasis“ teatras mažeikiškius pakvietė į spektaklio premjerą.
Pagal Romualdo Granausko pjesę „Rožės pražydėjimas tamsoj“ spektaklio režisierius ir aktoriai atskleidė kunigo ir poeto Antano Vienažindžio asmeninę dramą.
Buvo prieštaringa asmenybė
Pjesės autorius apie lietuvių poetą ir kunigą Antaną Vienažindį rašė:
„XIX a. pabaigoje poeto A. Vienažindžio kūryba užima išskirtinę vietą. Tokio lyriko Lietuva dar nebuvo turėjusi. Dar nebuvo girdėjusi tokių dainų: ir skambių, ir elegiškų, ir taip giliai užjaučiančių paprastą žmogų – vakarykštį baudžiauninką.
1861 m. sukilimo tragedija kartu buvo ir asmeniška poeto tragedija. Iki paskutinio atodūsio jis negalėjo užmiršti Rožės Stauskaitės, kartu su visa šeima žandarų ištremtos tolimojon Samaron.
Blaškomas iš vienos vietos į kitą, iš antros – į trečią, A. Vienažindys pagaliau apsistojo Laižuvoje ir iki pat mirties ten gyveno… Savo eilių sąsiuvinėlį A. Vienažindys taip ir pasirašė: „Parašė Vienužis, Pakuršėj prisigūžęs“. Mirė jis 1892 metais, taip ir neišvydęs nė vienos išspausdintos savo eilutės. Užtat girdėjo, kaip jo dainas dainuoja visa Lietuva. Retam poetui išpuolė tokia dalia…
Jo asmenybė prieštaringa, sudėtinga, paini, tragiška.
Nedaug žinių pasiekė mus apie jo gyvenimą, tačiau ir tos, kurios vis dėlto pasiekė, leidžia spręsti apie jį buvus neeilinį žmogų, kurio širdy dažnai susikirsdavo ir prieštaringiausi jausmai, ir kraštutiniausi norai…
Nežinomi keliai, kuriais dainos ateina į žmogaus širdį, tačiau žinoma tai, kuriais jos niekad nevaikšto.“
Vaizduojamos vidinės prieštaros
Mažeikiuose gimusio prozininko, eseisto, dramaturgo, Nacionalinės kultūros premijos laureato R. Granausko pjesė „Rožės pražydėjimas tamsoj“ – pirmąkart buvo pastatyta Jaunimo teatre 1978 metais.
Prieš dešimtmetį ji atgimė teatre „Meno fortas“, o šiemet spektaklį pastatė Juozo Vaičkaus „Skrajojamojo“ teatro režisierius Martynas Januška ir būrys mažeikiškių aktorių.
Spektaklyje vaizduojama poeto ir kunigo A. Vienažindžio, paskutinius savo gyvenimo metus kunigavusio Laižuvoje, vidinės prieštaros, kova su pačiu savimi. Vienaip pasaulį jis matė kaip klierikas, kitaip – kaip klebonas.
Spektaklyje vaidina dvidešimt aktorių. Pagrindinį – A. Vienažindžio vaidmenį – atlieka Hrismantas Gonta, Juozapas Kukštas ir Vidmantas Erlickis.
Muziejininką Vytautą Ramanauską spektaklio žiūrovai išvydo vaizdo projekcijoje – grojantį ir atliekantį A. Vienažindžio dainas.
Gyvena žiūrovų tikėjimu ir pasitikėjimu
Po spektaklio premjeros gausiais plojimais, gėlėmis ir šypsenomis žiūrovai dėkojo režisieriui, aktoriams ir visai spektaklio komandai.
Padėkų ir gražių žodžių liūdno, dramatiško spektaklio kūrėjams mažeikiškiai negailėjo ir socialiniame tinkle „Facebook“ .
„Gavome didžiulę žiūrovų ir bendraminčių pasitikėjimo ir tikėjimo dozę – tuo dar ir gyvename. Norime ramiai kurti ir gyventi“, – taip spektaklio premjerą „Santarvei“ pakomentavo režisierius.
Šiandien spektaklį „Rožės pražydėjimas tamsoj“ turės galimybę pamatyti Plungės rajono Žemaičių Kalvarijos gyventojai.

Tikiuosi, kad režisierius ir aktoriai pagal seną ateistinę prizmę nežiūrės į tikėjimą ir kunigystę kaip nesusipratimą. Ar Dievą tikintys tai žmonės, kad ėmėsi tokios temos? Ar tikrai suprantą Kunigą ir Poetą Vienožindį, ar nėra užstrigę ateisitinėje klišeje?