Po gaisro – gyvenimas iš naujo

Be pastogės likusi Editos šeima su mažamečiais vaikais glaudžiasi savo tėvų namuose. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Po gaisro be pastogės su keturiais mažamečiais vaikais likusi šeima nepraranda vilties, geriems žmonėms padedant, iki rudens atstatyti būstą.
O kol kas padegėliai glaudžiasi pas moters tėvus. Nedideliame dviejų kambariukų namelyje priversti išsitekti vienuolika žmonių.

Sprogo dujų balionas

Edita Ramanauskaitė prisipažįsta, kad ir šiandien nėra lengva kalbėti apie nelaimę, kuri šeimą užklupo trečią naktį po Kalėdų.
Buvo jau po pirmos, kai įmigusią šeimą pažadino sprogęs dujų balionas. Ugnis plieskėsi žaibišku greičiu.
„Sunku nupasakoti, ką teko patirti. Mažylius ištiko šokas, jie sustingo. Į lauką per langus išnėrėme vienmarškiniai, basi, spėjau tik rankinę pasiimti“, – kraupius įvykius prisiminė 26erių metų moteris.
Atžalas tėvams išgelbėti pavyko, deja, ugnis pasiglemžė kartu gyvenusį Editos neįgalų  „bočiuką“. Dujų balionas buvo patalpoje, kur septyniasdešimtmetis miegojo.

Padėjo kaimynai

Sedos seniūnijos Domėnų kaimo vienkiemyje gyvenančios šeimos kaimynai – už kelių šimtų metrų. Tokiu metu visi miegojo ir nelaimės nepajuto. Nuo gaisro nukentėję žmonės pasibeldė į artimiausios kaimynės Birutės Pocevičienės namų duris. Ši apie nelaimę pranešė kitiems kaimynams – Rubežiams.
Kaimynai iškvietė ugniagesius, padegėlius sušildė, aprengė. Darius Rubežius dar bandė nuo liepsnų apsaugoti kieme buvusią techniką, tačiau išgelbėti pavyko tik krovininį automobilį, kurį dabar reikia remontuoti.

Glaudžiasi pas tėvus

Editos ir jos vyro Jono telefonai pražuvo liepsnose. Moteris ir pati stebisi, kad netikėtai prisiminė vyro giminaitės telefono numerį. Iš kaimynės telefono jai paskambinusi ir paprašiusi, kad ši Editos tėvams, gyvenusiems bene už penkių kilometrų, praneštų apie nelaimę.
„Nuo tos nakties visi mūsų vaikai – trejų su puse Kamilė, šešerių Matukas, devynerių Rokas ir septynerių Lukas – glaudžiasi mano tėvų namuose“, – pasakojo keturių atžalų mama.
Pati Edita su savo vyru į tėvų namus atsikraustė tik po trijų dienų.
„Mes su vyru tris paras, galima sakyti, praleidome automobilyje, teko rūpintis laidotuvėmis, tvarkyti dokumentus“, – teigė moteris.

Tenka sutilpti vienuolikai

Nedideliame Liudos ir Sauliaus Ramanauskų namelyje, kuriame, anot šeimininko, gyvenamojo ploto tik šiek tiek per 40 kvadratinių metrų, glaudžiasi vienuolika žmonių.
Editos tėvai augina ne ką vyresnius nei jos atžalos „pagrandukus“: vyresniajam vienuolika, mažajai – šešeri metukai.
„Į gyvenimą išleidome tris vaikus, po šešiolikos metų užsisuko naujas ratas – turime tris pagrandukus“, – paaiškino L. Ramanauskienė.
Tokiam būriui šiuose namuose gal ir ankštoka, tekę išsitraukti ir didesnį puodą, tačiau dėl sąlygų niekas nesiskundžia – sunkumai laikini.

Nelaimė sudėliojo taškus

„Santarvės“ pašnekovai sako savo kailiu patyrę, koks teisingas posakis, jog nelaimėje žmogų pažinsi. Iš tikrųjų atsisijojo netikri draugai, giminaičiai.
„Žmogus tau per petį tapšnoja, gerą vaidina. O kai bėda, jo ir nebėra“, – konstatuoja  S. Ramanauskas.
Edita pritaria tėčiui – abejingumą pajutusi ir iš drauge laikytos moters.
„Kokių tik apkalbų po gaisro neišgirdome. Kad mes girtuokliai, kad tą naktį vaikai vieni palikti buvo. Skaudu dėl tokių kalbų“, – prisipažino keturių vaikų mama.
Kai kurie už akių skaičiuojantys ir šeimai paaukotus pinigus, labdarą…

Po gaisro buvo apvogti

Ugnis suniokojo gyvenamąjį namą, jame esantį šeimos turtą bei kieme buvusius automobilius ir kaimyno traktorių, tačiau netoli esanti daržinė ugnies išvengė – vėjas buvęs ne į tą pusę. Liko ir joje buvę rakandai, o svarbiausia – vyro įrankiai. Giminaičiams patarus, visai tai buvo išvežta į tėvų namus.
Atėjus pavasariui Ramanauskas sumanęs medžius apgenėti, žento paprašęs benzininio pjūklo. Deja, nuvykęs į tėvų namus, įrankio neberado.
„Įtariame tris žmones. Bala nematė. Nesinori niekam blogo linkėti“, – teigė Edita.

Turi sutartinių įsipareigojimų

Po gaisro be pastogės ir pinigų likusius žmones užgriuvo ir sutartiniai įsipareigojimai – teko varstyti ne vienos įstaigos duris, sprendžiant iškilusias problemas.
Edita išsimokėtinai buvo įsigijusi mobilųjį telefoną, juo pasinaudojo vos porą savaičių, o kreditas liko. Ryšio paslaugas teikianti įmonė skolą nurašė – nors tokių dalykų nepraktikuoja, tačiau pripažino, kad šis atvejis išskirtinis.
Šeima dar nėra išmokėjusi už kreditan pirktą kompiuterį su internetu. Įsipareigojimai baigsis po pusmečio. Įmonė kol kas dešimčia litų sumažino mėnesio mokestį, kaip dar būtų galima padėti šeimai, žadėjo pasvarstyti.
Sunkiausiai sekėsi susitarti su kompanija, iš kurios buvo pirkta palydovinė antena. Už sutarties nutraukimą pirma laiko iš šeimos buvo pareikalauta beveik 800 litų. Pardavėjai net pagrasino antstoliais.

Savivaldybės taryba pritarė

Įvykus nelaimei Edita sako įsitikinusi, kad gerų žmonių – daugiau nei piktų. Ji prašė padėkoti visiems, ištiesusiems pagalbos ranką, nes asmeniškai padėkoti neturėtų galimybių – ne visus ir žino.
Jau iš ryto į nelaimės vietą atvyko Savivaldybės meras Antanas Tenys, vicemeras Jonas Siminkevičius, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Paradnikas, seniūnas Algirdas Grinkevičius.
Rajono vadovai, įvertinę situaciją, šeimai pažadėjo paramą. Ir iš tikrųjų, pritarus Savivaldybės tarybai, iš Žemės ūkio rėmimo fondo, kuris skirtas ūkininkams remti, išimties tvarka šeimai buvo skirta 5 tūkstančiai litų.
Tarybos nariai Rosvaldas Gorbačiovas, Sigitas Kaktys pripažino, kad tokia suma nepakankama ir siūlė, kai biudžetas bus patvirtintas, rasti galimybę, pavyzdžiui, iš Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervinio fondo mažamečius vaikus auginančiai šeimai skirti papildomą paramą.

Padėjo vietos žmonės

Didžiausios paramos tuoj po gaisro padegėliai sulaukė iš vietos žmonių. Įvairiai sediškiai stengėsi pagelbėti: aukojo drabužių, avalynės, patalynės, indų, žaislų, šiek tiek baldų.
Beveik 700 litų buvo surinkta mokykloje, panašiai tiek pat – lopšelyjedarželyje, rinkliava buvo organizuota Kredito unijoje – bendruomenės žmonės suaukojo per du tūkstančius litų, beveik tūkstantį litų – bažnyčia.
Editos teta Kristina net automobilį šeimai nupirkusi. Esą pinigus jie galės grąžinti, kai ant kojų atsistos.
Bėdų beveik už dešimtį tūkstančių litų „nupirko“ laida „Bėdų turgus“, į kurią pagalbos kreipėsi vyro sesuo.
Aplankyti padegėlių su dovanomis, tarp kurių – ir televizorius, iš Mažeikių atvyko Carito atstovai.
Iš pašalpų gyvenanti Editos ir jos tėvų šeima vertina tokią žmonių paramą.
Editos mama prasitarė, kad būtų puiku, jog moralinę traumą patyrusiai šeimai kas nors padovanotų kokią pramogą – kad nelaimė greičiau pasimirštų.

Pirmasis pagalbininkas – seniūnas

Iš naujo gyvenimą pradedanti šeima ypač dėkoja Sedos seniūnui  Algirdui Grinkevičiui.
„Ir šiandien vyras seniūno prašymu nunešė sąrašą, ko mums labiausiai reikia“, – seniūną gyrė Edita.
Seniūnas A. Grinkevičius jokių nuopelnų neprisiima, jis tik dirbąs savo darbą.
„Mes tam ir esame, kad padėtume žmonėms. Kur žmogus nueis bėdai ištikus, jei ne į seniūniją?“ – svarstė seniūnas.
A. Grinkevičius pasidžiaugė, kad pavykę padegėliams kažkiek padėti. Pirmiausia jis viešųjų darbų įdarbino daugiavaikės šeimos tėvą. Dėl paramos kalbėta ir su Verslininkų asociacijos, „Rotary“ klubo atstovais – jie taip pat žadėjo paremti šeimą.
Artimiausiu metu seniūnas planuoja kreiptis į urėdiją, kad padegėliams lengvatinėmis sąlygomis būtų skirta miško.
A. Grinkevičius sakė, kad tvarkingai gyvenančiai šeimai buvo pasiūlytas socialinis būstas Sedoje, tačiau jie jo atsisakė.

Namas sudegė – skola liko

Editai beveik šešerius metus teko gyventi miesto daugiabutyje. Nors sugrįžimą į kaimą (sudegusiame name įsikūrė tik praėjusių metų rugsėjo mėnesį) lydėjo nelaimė, tačiau šeima į daugiabutį keltis nebenorėtų.
Namą vienkiemyje jie įsigijo pavasarį, kad galėtų normaliai gyventi, jį šiek tiek paremontavo. Net penkis tūkstančius suaukotų litų teks atseikėti žmonėms, iš kurių sodybą pirko – tiek jie dar skolingi.
„Dar net nesame to sudegusio namo savininkai, tik šį mėnesį turėtume patvirtinti pirkimo-pardavimo sutartį“, – prisipažino Edita.

Rudenį planuoja įkurtuves

Nors iš gyvenamojo namo likę tik pamatai, šeima pasiryžusi jį atstatyti. Padėti žada tėvai, giminaičiai.
„Ir pats žentas turi auksines rankas, drožinėja, iš medžio gali vasaros baldus padaryti, sugeba visus darbus dirbti“, – giria Joną S. Ramanauskas.
Be to, ir pats jis išmano, kaip namą pastatyti. Ramanauskai prieš trylika metų nusipirko gaisro nuniokotą sodybą ir ją prikėlė gyvenimui. Dabar vyras savo rankomis rekonstruoja gyvenamąjį  namą – jį modernizuoja, plečia.
„Teks sustabdyti savo darbus. Nereikia prabangos. Svarbiausia, kad vaikai pastogę turėtų.
Iš skirtų penkių tūkstančių litų jau nupirkome blokelių. Jeigu tik bus medžiagų, šį rudenį įkurtuves švęsime“, – planus dėstė S. Ramanauskas.
Edita prasitaria, kad tai bus puiki proga įteisinti dešimt metų trunkančius jos ir Jono šeimyninius santykius.
P. S. Jeigu norite padėti nuo gaisro nukentėjusiai šeimai, jai galite skambinti tel. 8 600 69 522. 

5 Atsakymai į “Po gaisro – gyvenimas iš naujo”

  1. ???? parašė:

    Ar sedos bendruomenė šiems žmonėms negalėtų atidaryti sąskaitą paramai? Mažeikiškiai aktyvesni, be pastogės likusiais Riaukomis labiau rūpinasi.

  2. pažįstama parašė:

    Labai faini žmonės. Tikiuosi, kad atsiras norinčių padėti. Patiems vieniems nebus lengva atsistoti ant kojų

  3. YYYYY parašė:

    Todel, kad jai, kaip vienišai motinai, priklauso pašalpos

  4. xxxxxx parašė:

    Kodel kaimieciai tiek daug vaiku gaminasi???

  5. laikraščiui parašė:

    Galėtumėt paskelbti sąskaitos numerį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto