14 susivienijusių Lietuvos nevyriausybinių gyvūnų globos organizacijų kreipėsi į Premjerą, prašydamos kaip įmanoma skubiau patvirtinti valstybinio Gyvūnų augintinių registro įsteigimą.
Duomenų bazė drausmintų gyventojus ir jiems padėtų
Vyriausybės vadovui adresuotame laiške jos taip pat prašo pritarti, kad šunų, kačių ir šeškų privalomas ženklinimas ir duomenų suvedimas į valstybinę duomenų bazę būtų pradėtas vėliausiai 2016 m. sausio 1-ąją, o gyventojai turėtų vienerius metus įstatymo reikalavimams įgyvendinti.
Organizacijų teigimu, reikalavimas ženklinti augintinius užtikrintų, kad daug daugiau į prieglaudas patekusių gyvūnų būtų grąžinti namo ir vis mažiau jų būtų numarinama.
„Kasmet į prieglaudas ir karantinavimo tarnybas patenka dešimtys tūkstančių augintinių. Įstaigos yra perpildytos – praėjus įstatyminiam 14 dienų laikotarpiui gyvūnas gali būti numarintas, nes į jo vietą karantinavimo tarnybai reikia priimti kitą gatvėje klaidžiojantį gyvūną. Tik vos keli gyvūnai būna paženklinti mikroschema ir grąžinti savininkui“, – laiške Vyriausybės vadovui savo prašymą argumentuoja gyvūnų globos organizacijos.
Kasmetinės bendros išlaidos – apie 800 tūkst. eurų
Gyvūnų globėjai skaičiuoja, kad, galiojant esamai tvarkai, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų kasmetinės bendros išlaidos pasimetusių augintinių gaudymui ir priežiūrai siekia apie 800 tūkst. eurų.
„Atsiradus prievolei ženklinti savo augintinius, už jų nepriežiūrą atsakytų ir išlaidas atlygintų pats gyvūno savininkas, o ne visi mokesčių mokėtojai. Be to, tai padidintų galimybę patraukti atsakomybėn su gyvūnu neatsakingai ir žiauriai pasielgusį asmenį“, – sako laišką pasirašiusi Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.
Jos teigimu, gyvūnų globėjai nepritaria oponentų argumentui, kad privalomo augintinių ženklinimo įvedimas padidins atsisakomų augintinių skaičių.
Registro tvarkymo paslauga turėtų priklausyti valstybei
Organizacijos skatina augintinių ženklinimo duomenų įvedimo bei registro tvarkymo paslaugą atiduoti į valstybės rankas, tačiau sako esančios pasiruošusios prisidėti prie pagalbos valstybei didinant paslaugos prieinamumą.
„Ne visi privatūs veterinarijos gydytojai gali būti linkę taikyti gyventojams prieinamas augintinių ženklinimo paslaugų kainas. Be to, privatūs registrai neturi teisių tiesiogiai keistis privačiais asmenų duomenimis su valstybinėmis institucijomis, siekiant užtikrinti augintinių savininkų atskaitomybę. Tačiau nevyriausybininkai yra pasiruošę prisidėti organizuojant pigesnes arba nemokamas augintinių ženklinimo paslaugas, teikti informaciją gyventojams viešoje erdvėje apie tai, kur ir kaip galima atlikti augintinių ženklinimą bei tokios procedūros atlikimo tvarką“, – sakė B. Kymantaitė.
Galioja 15-oje valstybių
Šiuo metu privalomas augintinių ženklinimas ir registracija galioja Švedijoje, Estijoje, Danijoje, Olandijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Austrijoje, Kroatijoje, Graikijoje, Italijoje ir Portugalijoje.
Nuo 2016 m. privalomą augintinių ženklinimą įsiveda ir Latvija, Anglija, Airija, Velsas bei Škotija.
Kreipimąsi į Vyriausybės vadovą pasirašė nevyriausybinės organizacijos „Dogspotas“, Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija, gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“, „Rainiukas“, „Beglobis“, „Lesė“, „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, „Penkta koja“, „Šlapia nosytė“, „Katino svajonė“, „Būk mano draugas“, „SOS gyvūnai“, „Gyvūnų namai“ ir „5 pėdutės“.
SAUNUOLIAI !!
Kas iš to bus? Ogi dar daugiau išmestų kačiukų, katinų ir šuniukų, nes jei dabar žmonės neatsakingi, kol to daryti neprivaloma, tai jei už suregistravimą ir čipavimą reikės mokėti pinigus, tai tikrai to nedarys, pinigų dėl katinų ir šunų nemokės, dar daugiau beglobių gyvūnų atsiras.