Kaip ir kasmet, šiemet Lietuvos ornitologų draugija (LOD) skelbia metų paukštį.
Šiemet juo tapo juodasis čiurlys.
Grėsmė iškilo staiga
Metų paukščio akcijos skelbiamos įvairiose pasaulio šalyse, jų tikslas – atkreipti visuomenės, aplinkosaugos institucijų dėmesį į paukščių rūšis, kurioms tuo metu labai reikalingas išskirtinis žmonių dėmesys ar specialios apsaugos priemonės, noras išsiaiškinti tikrąją rūšies populiacijos būklę šalyje.
Nors dažniausiai tam pasirenkama reta ar nykstanti rūšis, 2016 metų paukščiu tapo dažni ir plačiai Lietuvoje paplitę čiurliai (Apus apus). Dar prieš kelerius metus buvo teigiama, kad čiurlių populiacijai pavojaus nėra, tačiau pastaraisiais metais tokia grėsmė iškilo staiga.
Perintys paukščiai stipriai nukenčia dėl šalyje įsibėgėjančios daugiabučių namų renovacijos
Užmūrijami ir gyvi
Renovacijos metu pirmiausiai sunaikinamos čiurlių lizdavietės: užsandarinamos ventiliacijos angos, pastogių, palangių ir kiti plyšiai, kuriuose čiurliai labai noriai peri. Neretai renovacijos metu nukenčia ir čiurlių dėtys ar palikuonys, o kartais užmūrijami ir gyvi perintys suaugę čiurliai.
Tai LOD kelia didelį rūpestį, todėl šiemet „metų paukščio“ akcijos metu bus siekiama ieškoti galimų problemos sprendimo būdų. Tam tikslinga pasinaudoti kaimyninių šalių, ypač Lenkijos, patirtimi.
Be to, planuojama skatinti žmones aktyviau prisidėti atkuriant renovacijos metu sunaikintas čiurlių perėjimo vietas – kaip viena iš tokių veiklų gali būti inkilų čiurliams iškėlimas. Taip pat labai svarbu projektavimo metu renovuojamuose pastatuose prie pat stogo palikti 5–7 cm skersmens angas čiurliams perėti.
Senbuviai ir atklydėliai
Lietuvoje nuo seno gyvena juodasis čiurlys, o tik pastaraisiais metais aptiktos dvi užklydėlių rūšys – baltapilvis alpinis čiurlys (Apus melba) ir bliškusis čiurlys (Apus pallidus).
Turimais duomenimis ir ekspertiniu vertinimu, pastaraisiais metais Lietuvoje perėjo nuo 50 tūkst. iki 100 tūkst. juodojo čiurlio porų. Tokios plačios perinčios populiacijos įvertinimo ribos reiškia, kad trūksta tikslesnių žinių apie perinčios populiacijos gausą ir jos paplitimą šalyje.
Nors neseniai čiurlių būklė nekėlė rūpesčių, dabar jau neabejojama, kad šalyje prasidėjęs daugiabučių namų renovacijos procesas neigiamai atsilieps perinčių juodųjų čiurlių populiacijos gausai.
Pas mus būna tik 3 mėnesius
Juodasis čiurlys – migruojanti, plačiai paplitusi ir perinti Lietuvos paukščių rūšis, šalyje aptinkama labai trumpą laiko tarpą – tik gegužės–rugpjūčio mėnesiais. Paprastai paukščiai iš žiemoviečių (Afrikos piečiau pusiaujo) parskrenda gerokai atšilus orams, t. y. gegužės pirmoje pusėje. Rugpjūčiui perkopus į antrą pusę, dauguma čiurlių jau palieka Lietuvą. Taigi juodieji čiurliai pas mus tebūna tik 3 mėnesius.
Eurazijoje juodieji čiurliai paplitę nuo Geltonosios jūros iki Atlanto vandenyno, šiaurinė arealo riba eina Barenco, Baltosios jūrų pakrantėmis, Obės vidurupius, Jenisiejaus, Lenos aukštupiais, o pietuose tęsiasi iki rytinės Kinijos, Himalajų, pietinio Afganistano, Irako, Mažosios Azijos ir Viduržemio jūros pakrančių.
Laikosi būriais, dažniau peri miestuose
Dažniausiai juodieji čiurliai peri įvairaus dydžio miestuose, priemiesčiuose ir gyvenvietėse, kiek rečiau aptinkami nuo gyvenviečių nutolusiose atvirose miškingų ar pelkėtų vietovių atvirose erdvėse. Paprastai laikosi būreliais, rečiau – pavienėmis poromis. Peri dažniausiai bent po kelias poras vienoje vietoje, o neretai sudaro gana dideles kolonijas – viename pastate gali perėti keliasdešimt ar net keli šimtai juodųjų čiurlių porų.
Menkus lizdus suka mūrinių ar gelžbetoninių namų ir kitų pastatų pastogių plyšiuose, ventiliacijos angose, įvairiose nišose, taip pat įsikuria varnėnams skirtuose inkiluose (dažniausiai šiems jau išvedus jauniklius), rečiau aukštų medžių drevėse, uoksuose. Lizdo vietą pasirenka taip, kad iš jos galėtų kristi vertikaliai žemyn.
Prašo pranešti apie naikinimą
Ornitologai ragina visus dalyvauti „2016 metų paukščio“ akcijoje, kuri turėtų parodyti koks realybėje yra juodųjų čiurlių veisimosi vietų bei pačių perinčių paukščių sunaikinimo mastas. Todėl sužinojus apie šių paukščių naikinimą prašoma nedelsiant informuoti LOD.
Draugijos darbuotojai ir nariai nedelsiant apie tai informuos aplinkosaugos institucijas, viešins tokius atvejus, taip siekiant pirmiausia stabdyti paukščių naikinimą „greituoju“ būdu.
Be to, surinkus tokius faktus šalies mastu, LOD sieks ilgalaikių Aplinkos ministerijos sprendimų.
