Kitą ketvirtadienį bus minimas Lietuvos pensininkų sąjungos (LPS) Mažeikių „Bočių“ bendrijos veiklos 30 metų jubiliejus.
Ta proga Mažeikių kultūros centre rengiamame šventiniame koncerte pasirodys ir patys šventės „kaltininkai“, ir jų bičiuliai – kolektyvai iš Mažeikių, Šiaulių, Kelmės, Nevarėnų, Telšių.
Ir nors aktyviausi bendrijos nariai užimtumu dėl vykstančio pasiruošimo, repeticijų bent jau šią savaitę nesiskundžia, kelios ilgametės bendrijos narės pasidalijo mintimis apie jos veiklą, šventes ir kasdienybę.
Susibūrė iniciatyvinė grupė
„Bočių“ bendrijos istorija Mažeikiuose prasidėjo 1992-aisiais. Kaip prisimena organizacijos veikloje beveik nuo ištakų dalyvaujančios mažeikiškės, tais metais buvo gautas raštas iš Vilniaus, kad Mažeikiuose reikia steigti LPS „Bočiai“ Mažeikių bendriją.
Susidarė aktyvistų grupelė: Algirdas Lupeika, Romas Virkutis, Algirdas Stančius, dar keli pagalbininkai – ir žingsnis po žingsnio buvo pradėta kurti organizaciją. Pirmuoju Mažeikių „Bočių“ bendrijos pirmininku tapo ir dvejus metus jai vadovavo R. Virkutis. Per tą laiką organizacijos veikla įsisiūbavo, jos nariais tapo beveik 100 žmonių.
Bendrijos įkūrėjams ir pirmiesiems nariams svajonių, planų, entuziazmo tikrai netrūko. Viskas buvo, kaip byloja liaudies išmintis: kai yra noro, atsiranda ir galimybių…
Turėjai anūkų, galėjai tapti bendrijos nariu
Po pirmojo pirmininko bendrijai vadovavo vien moterys: Monika Sprindienė, Irena Pocienė, Janina Jučinskienė, Levutė Pleinienė. O nuo šio kovo bendrijos pirmininko pareigas eina Marta Jasmontienė.
Į devintą dešimtį įkopusiai ilgametei Šerkšnėnų apylinkės pirmininkei Zofijai Barzdienei teko būti trijų „Bočių“ bendrijos pirmininkų pavaduotoja.
„Santarvės“ pašnekovė pasakojo: organizacinis darbas, bendravimas su žmonėmis jai visada buvo prie širdies. Gal todėl bendrijoje ji pritapo ir pasiliko ilgam.
„Mes „Bočiams“ priskirdavome vyrus ir moteris, kurie jau turėdavo anūkų. Aš pati į kolektyvą atėjau dar nebūdama pensininkė. Anksčiau į organizaciją nepriimdavome žmonių, nesulaukusių anūkų. Dabar kiti laikai, kitokia ir situacija – čia laukiami visi, kas tik nori būti bendrijos nariais“, – kalbėjo Z. Barzdienė.
Palinkėjimas – neišsiskirstyti
„Santarvės“ pašnekovė teigė: žmogaus gyvenime 30 metų nėra labai daug, nors 30-metis žmogus ir yra jau suaugęs, „susitupėjęs“. O 30 metų organizacijai – išties nemažas amžius.
„Anksčiau žmonės buvo labai draugiški. Nebūdavo konfliktų, pykčio. Dabar žmonės suirzę dėl visokių nepriteklių. Kalbu bendrąja prasme, ne konkrečiai apie „Bočius“. Pavyzdžiui, važiuodavome lankyti Mažeikių miesto ir rajono sodybų, rinkdavome pačias gražiausias. Žmonės įsileisdavo, maloniai priimdavo. O dabar situacija visuomenėje pasikeitusi, žmonės uždaresni tapo“, – kalbėjo Z. Barzdienė.
Ji „Bočiams“ linkėjo neišsiskirstyti, neišsivaikščioti, nes visiems drauge, būryje yra linksmiau, ir gyvuoti dar 30 metų.
Ne tik bendrauja, bet ir mokosi
Buvusi bendrijos vadovė J. Jučinskienė „Santarvei“ pasakojo, kad LPS Mažeikių „Bočių“ bendrija per laiką dalyvavo daugybėje įvairių veiklų. „Šviesos“ universitetas, literatūriniai būreliai, muzikavimas, šokiai, rankdarbiai, parodų organizavimas, sportas, pažintinės kelionės po Lietuvą, vakaronės, gražiausių sodybų rinkimas, kompiuterinio raštingumo mokymasis, bendrystė su kituose Lietuvos regionuose veikiančiomis bendrijomis – tiek ir dar daug dalykų yra nuveikę Mažeikių „Bočiai“.
Pasak J. Jučinskienės, prieš koronaviruso pandemiją bendrijoje buvo apie 180 narių, mokančių nario mokestį – 15 eurų per metus. Dabar jų yra likę mažiau – apie 150.
Bendrija turi kelis saviveiklos kolektyvus: ansamblius „Bočiai“ ir „Griežk armonika“, liaudiškos muzikos kapelą „Pagunda“. Visiems vadovauja Genovaita Jomantienė.
„Bočių“ ansamblyje dainuoja 18 žmonių. O visuose trijuose kolektyvuose dalyvauja, muzikuoja beveik 30 pačių aktyviausių saviveiklininkų.
„Buvo bendrijai toks sudėtingas metas: mūsų pirmininkė dėl ligos atsistatydino, dar – koronaviruso pandemija… Tai maždaug pusantrų metų buvome nutilę, nurimę ir tik šių metų kovo mėnesį savo veiklą vėl atnaujinome“, – pasakojo J. Jučinskienė.
Buvusi bendrijos vadovė pasakojo: vienu gyvenimo etapu, kai šeimoje buvo sudėtingas metas, tam, kad nebūtų liūdna, ji įsiliejo į „Bočių“ veiklą. Ir pasiliko.
„Visą laiką jaučiau pareigą, kad reikia būti, reikia padėti. Nors, aišku, už tą visuomeninę neatlygintiną veiklą greičiau gausi ne „dėkavonių“, o kritikos“, – šyptelėjo „Santarvės“ pašnekovė.
Atėjo ir pasiliko dėl bendrystės
Nuo kovo LPS Mažeikių „Bočių“ bendrijai vadovauja M. Jasmontienė. Ji bendrijos nare tapo po to, kai išėjo į pensiją. Taigi Martos, kaip šios organizacijos narės, „stažas“ – 16 metų.
Pirmiausia ji buvo pakviesta dainuoti „Bočių“ ansamblyje. O kai pradėjo dainuoti, natūraliai įsiliejo ir į „Bočių“ bendrijos narių gretas.
„Mėgstu važiuoti į pažintines ekskursijas. Aišku, patinka ir dainuoti. Mėgstu dalyvauti bendrijos narių organizuojamose vakaronėse“, – apie tai, kas paviliojo ilgam likti „Bočių“ nare, pasakojo M. Jasmontienė.
Pasak „Santarvės“ pašnekovės, bendrijoje yra daug skirtingų žmonių. Vieniems aktualu važiuoti į ekskursijas, kitiems patinka šokiai, dainavimas, pokalbiai su bendraminčiais. Bet yra ir tokių, kuriuos labai sunku kur nors „išklibinti“: vieni gal ir norėtų aktyviau dalyvauti bendrijos veikloje, bet nebeturi sveikatos, o kitiems užtenka to, kad yra bendrijos nariai – ir tiek.
„Labai norėjau, kad „Bočiai“ neiširtų, kad jie gyvuotų, ir apsiėmiau būti pirmininke.
Tai labai sunki našta, bet, kai neši, ir paneši. Visko būna – juk esame daug žmonių, visi su skirtingais charakteriais“, – mintimis dalijosi M. Jasmontienė.
Šiuo metu „Bočiai“ gyvuoja tik iš bendrijos narių mokamo narystės mokesčio. Todėl, pirmininkės požiūriu, pagrindinis dalykas, ko reikia, kad organizacija išliktų ir gyvuotų, yra pinigai.
„Švenčiame narių gimtadienius, reikia ir gėlių, ir dovanėlių. Norime kur nors nuvažiuoti – tai irgi kainuoja. Bet, aišku, reikia, kad žmonės turėtų sveikatos dalyvauti bendrijos veikloje. Juk visi jau turime nemažai metų“, – apibendrino pirmininkė.
Entuziazmo netrūksta
Buvusi ilgametė Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro kolektyvų vadovė G. Jomantienė skaičiuoja: ji su Mažeikių „Bočių“ bendrija ar šalia jos jau yra 28 metus.
Nuo 1998-ųjų mažeikiškė vadovauja „Bočių“ ansambliui. Darbuojasi ir su armonikierių ansambliu „Griežk, armonika“, kapela „Pagunda“.
Ir dabar, ruošiantis Mažeikių „Bočių“ bendrijos jubiliejui, vyksta daug repeticijų, pasitarimų, ką padaryti, kad šventė būtų gražesnė, įsimintinesnė.
Pasak G. Jomantienės, muzikuojantys, dainuojantys bendrijos nariai yra draugiški žmonės, todėl konfliktų ar nesutarimų nėra buvę.
„Visi yra labai aktyvūs, energingi. Net ir tais atvejais, kai kuris nors suserga, entuziazmas, matyt, padeda greitai pasveikti ir vėl kibti į veiklą“, – kalbėjo „Bočių“ saviveiklos kolektyvų vadovė.
Dėkingi už pagalbą ir palaikymą
Į Mažeikius, į kultūros centrą drauge spalio 27 d. paminėti „Bočių“ veiklos 30-mečio atvyks nemažai jų bičiulių.
Bendrijos narės sakė, kad būtina padėkoti Mažeikių kultūros centro direktoriui Remigijui Jokubauskui ir darbuotojų kolektyvui už tai, kad jie leido šventinį koncertą surengti didžiojoje salėje. Ir išvis „Bočių“ nariai labai dėkingi už tai, kad gali rinktis, repetuoti kultūros centro patalpose.
Loreta BUTKUTĖ
Nuotr. iš LPS Mažeikių „Bočių“ bendrijos archyvo
