Vieversys. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Kovo 10-ąją Lietuvoje minima 40-ties paukščių diena, tad šią dieną buvo švenčiamas paukščių sugrįžimas.
Gamtininkai sako, kad į Lietuvą sugrįžta daugiau nei keturiasdešimt rūšių paukščių ir pastebi, kad šiltos žiemos sparnuočių įpročius šiek tiek keičia.
Pirmasis – vieversys
Gamtininkas Deividas Makavičius teigia, kad dabar situacija yra šiek tiek pasikeitusi – anksčiau būdavo aiškesni požymiai, kada ateidavo pavasaris ir matėsi, kokie paukščiai į Lietuvą sugrįžta pirmieji.
„Dabar kai kurie paukščiai net pasilieka žiemoti. Šią žiemą šalyje buvo stebimi varnėnai, nors anksčiau, kai sezoniškumas buvo ryškesnis, to nebūdavo. Iš tikrai migruojančių paukščių pirmasis į Lietuvą sugrįžta dirvinis vieversys – šiemet pastebėta, kad šie artojų draugai parskrido anksčiau nei Vieversio dieną – vasario 24-ąją“, – komentavo pašnekovas.
Po vieversių iš šiltųjų kraštų pradeda traukti migruojančios žąsys, gulbės giesmininkės. Tiesa, šiais metais kai kurios gulbių rūšys taip pat buvo likusios žiemoti Lietuvoje. Taip pat jau parskridusios gervės, o prieš kelias dienas pastebėtos sugrįžusios pempės.
Kovo mėnesį parskrenda ir kovai: su tuo susijęs ir šių paukščių pavadinimas. Dabar šie juodi sparnuočiai jau ieškosi lizdų.
Sukurta ir dainų
Pirmųjų paukščių sugrįžimas fiksuojamas ir etnografinėje medžiagoje: dainuojama apie vieversį, gervelę, pempę.
„Matyt, tų paukščių žmonės būdavo labiau pasiilgę, todėl apie juos ir dainuodavo – kitų paukščių folklore nėra tiek daug. Dar skiriamas dėmesys gandrui, bet jie Lietuvoje pasirodo šiek tiek vėliau – dažniausiai balandžio pradžioje. Tai nėra ankstyvieji paukščiai“, – samprotavo D. Makavičius.
Pasak gamtininko, Lietuvoje suskaičiuojama daugiau nei keturiasdešimt rūšių paukščių – šiuo skaičiumi esą užfiksuotos ne parskridusių paukščių rūšys, o kiek jų galima pamatyti.
„Dabar situacija pasikeitusi: yra ryškūs migrantai, tokie kaip kregždės, kurie tikrai išskrenda, o kai kurie paukščiai yra tiesiog mėgėjai laukti iki paskutinės šiltos dienos. Kai jau atšąla, jie pasitraukia, o pamatę neužšalusį plotą, ten laukia orų permainų“, – pasakojo gamtininkas.
Ragina nepamiršti inkilų
Paskutiniai į Lietuvą grįžta čiurliai. Paskutinėmis gegužės arba pirmosiomis birželio dienomis juos galima pamatyti skraidančius mieste – kaip kregždes, tik truputėlį aukščiau. Vėlai grįžta ir volungės – šie paukščiai yra ryškių spalvų ir „vėluoja“, kad galėtų užsimaskuoti tarp jau sužaliavusių medžių lapų. Tuo pačiu laiku pasirodo ir medšarkės.
D. Makavičius primena, kad artėjančios poilsio dienos yra puiki proga sodybose, sodų bendrijose išvalyti, sutvarkyti paukščių inkilus.
„Artėja savaitgalis, daug kas važiuos į sodus ar sodybas, tad dabar pats metas inkilus sutvarkyti – gal stogelis prakiuręs, gal dar kas nors. Varnėnai inkilus išsivalo patys. Ir, žinoma, reikia nepamiršti kalti ir kelti naujus inkilus“, – kalbėjo D. Makavičius.
